BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Taigi taigi vakar 6 val intensyviai filmavausi Šanchajaus tarptautinio kanalo ICS laidoje “Culture matters” arba 说东道西 (kinišką pavadinimą reikia skaityti ratu pagal laikrodžio rodyklę :)))

Va toks va logo :)

Pats vedėjas galvoja, kad jis yra didžiausias novatorius ir neskaito savo kortelių, kuriose prodiuseriai yra surašę visus klausimus ir atsakymus (gi tikrina, cenzūruoja) ir studijoje vyksta tikras “chit-chat show”, na bet mums pasirodė kitaip.

Visų pirma, tai prieš atvažiuojant visi gavome scenarijų, kurį perskaičius jau pasidarė mažiau įdomu. Buvo numatyta praleisti ten porą valandų, tačiau iš tiesų praleidome šešias, nes laidos kūrėjai, pasinaudoję proga, nusifilmavo dvi laidas :)))

Įdomu tai, kad auditorija yra kruopščiai atrenkama: mums įeinant sutikrino visus vardus, mokymo įstaigas, pasiliko mūsų tel. nr.

Pirmas tris valandas tereikėjo sėdėti ir šypsotis, po vedėjo pasakymo “culture matters” sušukti “it matters” ir paploti. Viduryje filmavimo sugedo kamera, tai kokią valandą laukėme, kol tą kamerą pataisys. Viso to geroji dalis - visi buvome iškart po paskaitų, t.y. visą dieną nevalgę… Taip pat filmavime dalyvavo labai faina grupė “The Tree”, kuri ypatingai visiems praskaidrino nuotaiką, kai į laidą jau atėjo pats pagrindinis EXPO organizatorius-komisaras, o vienas grupės narių nusiraugėjo taaaip garsiai, kad visi nė nebežinojo, kur dėtis. Įdomiausia, kad šis įvykis buvo pats įdomiausias per visą 6 h trukusį filmavimą.

Pirmoji laida buvo apie žalią gyvenimo būdą. Apie tai pasakojo antrojo pasaulyje žalio sporto centro įkūrėja - buvusi manekenė, apsirengusi blizgančiu oranžiniu ilgu megztiniu ir dar vienas amerikietis, kuris iš Amerikos atskrido mokyti kinų, kaip kiekvienam geriau prisidėti prie pasaulio klimato pokyčių stabdymo ir t.t. ir pan. Amerikietis, paklaustas, kaip kinai galėtų sutaupyti daugiau elektros, jiems parekomendavo rūbų nedžiovinti džiovyklėse, na o sporto klubo savininkė aiškino, kaip išpirkti savo skleidžiamą anglies dvideginį - paremti Shenzhen’e rengiamą sąvartyną, kuriame žali ekologai montuoja įrenginius, sulaikančius pavojingas iš šiukšlių pūvimo išsiskiriančias dujas. Žodžiu, gryna propaganda. Mes vos nenumirėm iš nuobodulio. Tik vedėjas retkarčiais pokštavo, o sugedus kamerai tai net ir dainavo, kad mes ten visai neužmigtume.

Va mes:

Antroji laida buvo kurkas įdomesnė. Apie EXPO. Su generaliniu komisaru ir moterimi, kuri rengia pagrindinį filmą apie EXPO, kuris bus rodomas per tą ICS. Va čia reikėjo, kad auditorija išsakytų savo klausimus - nerimavimus, kai Šanchajų užplūs 70 mln. (tiek planuojama) turistų. Ogi mane universitetas išrinko atstove spaudai ir liepė pasakoti, kad aš labiausiai nerimauju dėl saugumo. Bet gi reikėjo savais žodžiais nupasakoti, kaip aš dėl to saugumo nerimauju. O man kaip tik Šanchajuje šiuo aspektu labai saugu tai aš ir pasipasakojau, kaip dirbsiu Lietuvos paviljone ir kad man asmeniškai labiausiai neramu, kaip kontroliuoti žmonių srautus. Mažas paviljonas, jeigu vieną dieną ateis žmonių labai daug o kitą visai neateis. Kaip reguliuos tuos žmones EXPO teritorijos viduje ir kaip galima numatyti, kokie bus kiekiai :)))

Aišku, mane porąkart patikrino, ar nepasakysiu ko nors nepadoraus, ir galų gale leido kalbėti. Vedėjai viską pavertė tuo, kad nerimauju, ar bus apskritai mūsų paviljone žmonių. Tada EXPO komisaras užtikrino, kad žmonių tikrai bus, reikėtų nerimauti, ar jų nebus per daug. Tada abu laidos vedėjai prižadėjo, kad būtinai užsuks į Lietuvos paviljoną paragauti lietuviško alaus ir padovanojo man L dydžio rūžavus vyriškus marškinėlius. :)

Dar buvo atėjusi labai faina mergytė kinė, kurios vardas Xiong xiong (panda panda). Ji - Šanchajaus šypsenos ambasadorė, kuri dirbs metro ir dalins nuorodas, kur eiti, ką daryti ir pan. Šypsojosi tikrai gražiai, bet geriau jau būtų kalbėjusi kiniškai, nes angliškai tai nieko nesupratau :)

Taigi kolkas dar nesu TV žvaigždė, bet kai jau laidos vedėjai ateis į LT paviljoną, tai iškart kišiu savo kontaktus ir sakysiu, kad esu puiki aktorė ir šnekovė ir būtinai man reikia dirbti TV!

Va mūsų šauni kompanija:

Laikome mūsų universiteto pavadinimą. Vyrai su švarkais - laidos vedėjai. Tas kairėje - daugelio laidų kūrėjas, labai populiarus tarp kinių mergaičių, kurios tiesiog mirė iš susižavėjimo su juo besifotografuodamos, ėmė autografus ir pan.

Šiaip tai gavome skrajutes dalyvauti “Amazing race China”, tai - galima sakyti, orientacinis žaidimas per visą Kiniją, su geru piniginiu prizu pabaigoje, taigi aš su mielu noru dalyvaučiau ir Kazimą tempčiausi, tik, deja, visas filmavimas iki birželio bus pasibaigęs, o man dabar toks gana įtemptas metas tiek moksluose, o ir dirbti tuoj pradėsiu, tai tik tikiuosi, kad bus toks žaidimas kitais metais :)

Va, kaip džiaugiasi mergaitės, gavusios progą pasifotografuoti su baltaveide :)

Rodyk draugams

O kartu ir “proto išeiginė” :)

Taigi mes iškeliavome į Šanchajaus pietus, pasižiūrėti, kaip žydi šanchajiečių baisiai mylimi Nanhui persikai. Vėlyvą rugpjūtį šanchajiečiai valgo tik šios rūšies persikus, jais gėrisi ir didžiuojasi. Važiavome netrumpai - gal porą valandų - po paskaitų. Pavyko improvizuotai rasti autobusą, vėliau - taksistą, kuris geranoriškai vežė mus į “neaiškų” persikų sodą, atvažiavus paaiškėjo, kad ten tie sodai nesibaigia, visur vieni persikai, na o tas mano suplanuotas aplankyti sodas niekuo nuo kitų nesiskiria, tik tiek, kad mokamas :)

Susitarėme su taksistu, kad mūsų palauktų, kol mes pasivaikščiosime ir pakvėpuosime grynu oru, jis vargšas ir laukė, na o mes, įsibrovę į kažkieno valdas džiaugėmės, fotografavomės ir mėgavomės retai matoma saule. Įdomu tai, kad persikų medeliai visai mažučiai (taksistas sakė, kad tie, kur fotografavomės - maždaug aštuonerių metų “amžiaus”), kažkur mano ūgio, gal kiek mažesni (sakau, labai patogu skinti vaisius) ir visi beveik vienodai išsišakoję, vienodo aukščio. Tai ir neatrodo, kaip tikras sodas, taip kažkaip keistai, minimedeliai :)

Turkijoje sakoma, kad tai labai geras ženklas, kai svetimi žmonės ateina į tavo sodą, apžiūri medžius ar net pavagia kokį vaisių, sako, sėkmę neša. Nežinojom, kaip čia toj Kinijoj reaguotų savininkai, užtikę baltaveičius didžianosius besifotografuojančius vidury jų persikyno, tai perdaug neužsibuvom, o ir bijojom, kad saulė nustos taip ryškiai šviesti ir oras labai atvės, taigi patraukėme atgal.

Šiaip jau planavome važiuoti penktadienį, prieš savaitgalį, kad galėtume ilgiau pabūti, betgi mano universiteto administracija labai mūsų užsiprašė, kad važiuotume į ICS (International Channel Shanghai) filmuotis kažkokiame Talk Show. Kątik gavau kažkokį laiškelį iš organizatorių su turiniu ir paskatinimu dalyviams užduoti klausimų. Turinys tai toks, hm.. propagandinis truputį: apie “žalią” gyvenseną - kalbės kažkoks vegetaras, kažkokia ekologiško sporto klubo įkūrėja ir pan. Šiaip jau minėjo, kad kažkas bus apie EXPO, bet iš scenarijaus kažkodėl nepanašu.

Planuoju pasidaryti kokį gražesnį makiažą ir tada kaip užduosiu kokį klausimą, tai iškart visi pamatys, kad aš galėčiau būti geresnė žurnalistė, nei pati laidos vedėja. Toks yra mano karjeros Šanchajaus televizijoje planas. Rytoj papasakosiu, ar išsipildė.

Va kokie gėlių vaikai :)

Iš tikrųjų, tai labai labai džiaugiausi +- gamta ir gražiu oru, labai trūksta man to Šanchajuje..

P.s. kinai juos specialiai formuoja tokius mažiukus ir plačiai išsišakojusius tam, kad rudenį būtų patogiau nuimti derlių :)

Rodyk draugams