BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
kittokia

Sprendimų metas

Atėjus pavasariui ir vėl žydint magnolijoms, stipriai susikaupiau ir nusistačiau naujus prioritetus.

Pirmiausia, sudalyvavau visiškai nuostabiame projekte, pavadinimu Global Service Jam. Jis - tarptautinis, vyko gal virš 130-yje miestų ir iš tiesų sunku papasakoti, ką gi mes ten veikėme. Susirinko būrys jaunų, entuziastingų, ambicingų ir drąsių žmonių - tiek kinų, tiek užsieniečių - kuriuos vienija vienas tikslas: noras pakeisti visuomenę/pasaulį, o gal tiesiog save patį. Pasiskirstę į grupes, penktadienį dirbome 7 valandas, šeštadienį 12 valandų, sekmadienį - dar 7, ir po tiek laiko jau turėjome paruošę naujų paslaugų/verslo planus, kuriuos su pasididžiavimu pristatėme gausiam būriui žiūrovų ir klausytojų. Susipažinau su patyrusiais, kosmopolitiškais žmonėmis ir gavau patarimų iš tokių ekspertų, kurie prabuvę Kinijoje 10-15 metų dalinosi patirtimi ir įgytomis žiniomis tiesiog apie tai, kaip teisingai Kiijoje vystyti savo verslą ir inovacijas - taip, kad pasisektų. Mano grupėje dirbome ties mano idėja, kurią išplėtojome tiek, kad gavome geriausios idėjos prizą ir daugybę paskatinimo ir netgi susidomėjimo investuoti. Žiūrėsim, kas bus toliau, bet po šitokio įkvėpimo atrodo, kad viskas įmanoma.

Čia - viso pasaulio projektai, galima prisijungti ir pasižiūrėti, kokios problemos kamuoja pasaulio gyventojus, ir kaip jiems atrodo, kad jas galima išspręsti.

Be šito įvykio, išėjau iš darbo. Supratau, kad įmonė nesiplečia taip, kaip turėtų plėstis, bei veiklą vykdo kitaip, nei buvo žadėta. Tolimesnių perspektyvų nematau, nors viršininkė norėtų, kad likčiau dirbti bent pusei etato. Labai gaila, kai stipri idėja ištirpsta kitame kultūriniame kontekste, išlaikydama tik menką savo šešėlį. Labai patiko dirbti su Kinijos paaugliais, matau didžiulį potencialą, ir matau, kaip jie skiriasi nuo savo tėvų. Kalbėjau apie tai su viena ukrainiete, kuri sakė, kad Ukrainoje panaši situacija - didžiulis atotrūkis tarp skirtingų kartų, būtent pasaulio suvokime. Kinijoje iš to kyla nemažai problemų.

Prasidėjo naujas semestras universitete. Paskaitų šį semestrą pasirinkau tris: nacionalizmas ir tapatybės klausimas tarptautiniuose santykiuose, šiuolaikinių tarptautinių santykių teorija ir šiuolaikinės Kinijos diplomatijos analizė.

Pirmoji paskaita labai saugi, mat dėstytojas kątik iš Amerikos sugrįžęs kinas, todėl laikosi labai politiškai korektiškos pozicijos, ir temas analizuoja gana paviršutiniškai - nors praėjusią paskaitą, kai kalbėjome apie Pietų Kinijos jūrą dar turėjau vilties, po paskaitos supratau, kad diskusijos su kursiokais padėjo daug giliau ir prasmingiau analizuoti situaciją. Kartais dėstytojai mieliau pasakoja, ką perskaitė kitoje knygoje, nei išsako savo nuomonę - na, bet visaip pasitaiko.

Antrosios paskaitos dėstytojas stengiasi įkvėpti auditoriją. Pasakoja apie tai, kaip reikia išlikti kukliam ir smalsiam, atviram skirtingoms nuomonėms ir idėjoms. Akcentuoja rašto svarbą, teigia, jog stipriausias tekstas tada, kai paprastais, nesudėtingais žodžiais nusakomos didžiulės idėjos, ir tai bus vienas iš egzamino kriterijų, 5% galutinio pažymio.

Paskutiniąją paskaitą veda labai maloni profesorė, turintį patirtį dirbant Amerikoje, Vokietijoje, Japonijoje. Kaip suprantu, ji taip pat laisvai kalba šiomis kalbomis. Mintinai pasakoja statistiką ir faktus bet kurio dešimtmečio Kinijos tarptautinių santykių srityje. Labai įkvepia, tik tiek, kad visas šias paskaitas klausau per vieną dieną - pirmadienį, tai 10 valandų kiniškų paskaitų apie politiką ir tarptautinius santykius “atlaikyti” kartais būna sunku.

Balandžio mėnesį turėsiu kvalifikacinį magistro laipsnio egzaminą, po kurio galėsiu ramiai rašyti magistrinio eskizą, kurį patvirtinus galėsiu rašyti ir patį magistrinį.

Lygiai už savaitės į Šanchajų atskrenda Andrius Mamontovas - labai nekantrauju ir laukiu koncerto. Kaip smagu, kai truputis Lietuvos aplanko mus, tolimuosius emigrantus.

Praėjusią savaitę pirmą kartą apie mane publikavo straipsnį kiniškai: čia. Panaudota Pauliaus Staniūno nuotrauka iš EXPO laikų, bet Kinijoje mažai autorinės teisės rūpi, tai bent jau blog’e patvirtinsiu nuotraukos autorystę. Su žurnalistu kalbėjome apie dabartinį Kinijos partijos suvažiavimą ir švietimo reformos Kinijoje svarbą.

Kai bandžiau surasti šios publikacijos nuorodą, ėmiau ir pagoogl’inau savo vardą ir pavardę. Tai va, radau ir dar vieną straipsnį-interviu su pačia savimi, kurio neatsimenu davusi. Tačiau iš citatų suprantu, kad tai - vienas mano senų straipsnių apie Kinijos moteris. Mano nuomonės per kelis metus šiek tiek pasikeitė, tačiau bendras supratimas panašus - smagu, kad apie Kiniją kalbama, analizuojamos naujos, kitokios temos ir kinus bandoma suprasti iš skirtingų perspektyvų. Manau, kad Kinijos baimę geriau keisti į naujas galimybes, o tai jau vienas žingsnis pirmyn.

Rodyk draugams

Šiek tiek seniau rašiau, kad laukiu iškvietimo darbo vizai. Na, tai finalas toks, kad aš tos vizos negavau. Kinijoje įsigaliojo nauja politika, nukreipta prieš jaunus užsieniečius, norinčius dirbti Kinijoje, taigi norinčiai mane darbinti kompanijai, net pridavus dokumentus per savo pažįstamus 3 kartus, vis tiek viza nebuvo išduota. O 3 kartas yra galutinis.

Taigi seniau užtekdavo tik 2 metų patvirtintos patirties ir Bakalauro diplomo, tačiau dabar jiems reikia, jog žmogus jau būtų pasidaręs kažkokią karjerą ir į Kiniją atvežtų savo patirtį.

Turiu pasakyti, kad galvojau, jog mane norinti darbinti kompanija neskuba, bet man atsiprašymą atsiuntė net vienas jų viršilų, sakydamas, kad darė viską, ką galėjo, tiesiog jauniems, ką tik universitetą pabaigusiems kinams, įsidarbinti labai sudėtinga, todėl valdžia priėmė tokį sprendimą, kad užsieniečiai nedarytų jiems konkurencijos. O man, kaip Europos Sąjungos pilietei, kuri niekada neturėjo problemų su vizomis (nepaisant incidento Šveicarijoje, kai mus visus norėjo deportuoti, nes policininkai “pamiršo”, kad mes jau E.S.), tai buvo labai netikėta žinia. Na o mano draugas turkas, visas laimingas juokiasi (juk jam ir į Lietuvą važiuojant reikia kelis kryžiaus žygius praeiti).

Bet… Visi mano keliai veda į Kiniją ir į Šanchajų aš tikrai sugrįšiu, kad ir be darbo vizos.

Tai tokia pirmoji naujiena.

Na o kita naujiena - universitetas, kuriame noriu studijuoti paankstino dokumentų pridavimo terminus. Aš galvojau, kad ramiai sau nuvažiuosiu ir tuos dokumentus priduosiu. O jie va perkėlė tą datą iš kovo 25 į kovo 15 (antradienį!!!) Tai šiuo metu verčiuosi per galvą stengdamasi viską susirinkti.

Jeigu galima ko nors pasimokyti iš mano patirties - tai ech.. Kinija - nenuspėjama šalis, niekada nežinai, kur tave gali užklupti koks netikėtumas :) Pvz. notaro patvirtintą dokumento kopiją kinai ruošia mažiausiai 10 d., nes turi susisiekti su dokumentą išdavusia įstaiga, kuri patvirtintų, jog tai - ne kopija, o originalus dokumentas.

O galiausiai tai labai apsidžiaugiau gavusi laiškelį iš savo buvusios kambariokės japonės, kuri sakė, jog viskas jiems (japonams) bus gerai. Tik toks žemės drebėjimas išgąsdino ne juokais, o dabar, kai dar ir atominė sprogo, labai sunkiai japonai miega naktimis, nežino, ko dar laukti. Rašė, kad jos sūnus namo ėjo 3 valandas, tada iš jos pasiskolino dviratį ir tokiu būdu pasiekia savo darbą.

Išsiunčiau didžiausią užuojautą savo draugams Japonijoje ir perskaičiau labai įdomų straipsnį apie tai, kaip į katastrofą Japonijoje reaguoja kinai. Straipsnis - čia (angliškai).

Rodyk draugams

Šiandien netyčia užėjau į kolegės Barboros tinklaraštį ir pamačiau, kad buvau nominuota :) Ačiū, Barbora, kad skaitai ir už gražų aprašymą. Prižadu, pasistengsiu rašyti pastoviau.

Taigi 7 dalykai apie mane:

1. Mėgstamiausia mano sriuba - turkiška trinta lęšių sriuba. Atsirado jos ir Šanchajuje, taigi kartais važiuojame valandą į vieną pusę, o po to valandą namo vien tam, kad gautume tos nuostabios sriubos :) Turkijoje kartais valgydavau ją 2 kartus per dieną :)

2. Kartais mane ištinka, kaip mano draugas vadina, “valymosi priepuoliai“. Paprastai jie ištinka arba tada, kai turiu labai daug darbo ir reikia atsiplėšti, arba tada, kai visai neturiu, ką veikti. Tokio priepuolio metu būnu gana pikta ir galiu šveisti viską, kas po ranka, nors ir tris valandas.

3. Mano akcentas. Manau, atėjo laikas paviešinti vieną ilgai slėptą interviu, kurį daviau dirbdama EXPO. Slėpiau tai dėl savo baisaus angliško akcento, kuris labai išryškėjo, kai, jaudulio ištikta, kalbėjau įrašui, žinodama, jog nebus “antro dublio”. Mano sesei tai visada duoda labai geros nuotaikos dozę, tai gal ir skaitytojams patiks - prašau eiti čia.

4. Internete galiu rasti beveik viską. Visada mieliau siunčiu el. laišką, nei skambinu, dažniau ieškau info internete, nei klausiu draugų. Labai gaila, kad Kinijoje šiuos įgūdžius retai galiu pritaikyti. Ten viskas pagrįsta pažintimis, todėl kinai dažniausiai neieško informacijos internete, o klausia draugų, ir eina ten, kur draugai nurodo arba daro taip, kaip draugai pasako. Todėl atitinkamai ir internetinė informacija dažniausiai būna netiksli, pasenusi (miestas labai greitai keičiasi). Vieną kartą net skambinau į arbatinę pasitikslinti, ar tikrai ji veikia (buvo labai išgirta internete). Arbatinės darbuotoja atsakė, kad veikia ir viskas gerai. Nuvažiavus tuo adresu, namas jau buvo nugriautas…

5. Labai mėgstu knygas ir daug skaitau. Kartais net labai daug, ypač per atostogas. Visada pasiimu bent 3-4 knygas. Taigi atitinkamai bijau knygynų per išpardavimus. Dabar mano pomėgis persidavė mano draugui ir iš Singapūro parsivežėm bent 10 gražiausių angliškų knygų. Nes gi naujos ir tik po 1-2 dolerius. (Gerai, kad vėlavome į lėktuvą, tai nespėjo mūsų bagažo pasverti ir sėkmingai parsivežėm visas šias knygas).

6. Sergu kelionių karštine. Esu labai smalsi, todėl pastoviai išsirenku vis naujas vietas, kur būtinai turėtume važiuoti, tačiau į tiek vietų, turbūt, ir per kelis gyvenimus nespėtum nukeliauti, todėl paprastai keliaujame ten, kur tuo metu būna geriausi skrydžių pasiūlymai.

7. Nuo rugsėjo planuoju studijuoti kinų verslo teisę… KINIŠKAI. Tam jau pradedu ruoštis, tačiau mane kartas nuo karto vis gąsdina tokios mintys: KAIP aš laikysiu egzaminus kiniškai, o dar teisės egzaminus, o gi ir magistrinį darbą reikės gintis… Tačiau esu pasiryžusi ir jei šiais metais nepavyks, tai būtinai stosiu kitais ir kažkokiu būdu tikrai šitą planą įgyvendinsiu.

15 blog’ų, kuriuos galėčiau nominuoti kaip stilingiausiuosius?

Na, lengvidaiktai būtų sąrašo viršuje, gaila, kad autorė nusprendė blog’o neberašyti.

Taip pat man labai patinka grafomanija. Tiek turiniu, tiek ir forma. Tikiuosi, ir aš išliksiu tokia pat lietuviška, gyvendama ne Lietuvoje.

Visą dieną galvojau ir dar kelis skaitomus blog’us atsiminiau:

Vienas jų - iliustruotas “Abstraktus miestas

Taip pat esu perskaičiusi turbūt visus Tado Vidmanto blog’us, kaip ir savo buvusios kursiokės Marijos, gyvenančios taip pat Kinijoje, įrašus.

Na, o visi kiti mano skaitomi blog’ai jau ir taip yra “Nuorodose” dešinėje. Gero skaitymo!

Rodyk draugams

Next »