BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kitą dieną jau nebelijo, taigi, pavalgę pusryčius prie pat ežero, patraukėme link išsvajotojo Ubud’o, kuris Balyje garsėja kaip kultūros ir tradicijų centras.

Pakeliui dar nupyškinau porą kadrų: vaikai, paleisti iš mokyklos bėga visi kartu nuo kalno į savo kaimą. Visi tvarkingai dėvi uniformas ir didesnes už pačius vaikus rožines kuprines su mikimauzais ir barbėm.

Dažnai pasitaikanti dekoracija. Šitas dievukas rankose laiko auką, kurią kiekvienas balinietis aukoja bent kelis kartus per dieną, kad išbaidytų piktąsias dvasias. Neretai pravažiuodavome merginas, pinančias krepšelius ir dėliojančias gėlytes.

Gavome labai gerus nurodymus, kaip geriausia pasiekti Ubud’ą: atvažiuoti iki kaimo Mengwui ir už švento medžio pasukti į kairę! Na, mes iš pradžių šventą medį pravažiavome, nes dar aplankėme apylinkėse esančią šventyklą “Pura Taman Ayun“, kuri šiaip graži, bet po mums pasirodė ne tokia įspūdinga.

Tada jau grįžome ir prie panašaus medžio pasukome ten, kur turėjome.

Na o toliau ir baigėsi visi nurodymai. Taigi teko vadovautis saulės padėtimi ir stengtis laikyti rytų kryptį, nevažiuoti į pietus bei labai dažnai klausti žmonių, apsisukti ir vėl klausti.

Pakeliui pravažiavome ryžių laukus.

Čia buvome sustoję net pačiupinėti

Tada viena moteriškė prasitarė, jog irgi važiuoja į Ubud’ą ir leido mums ją sekti, tai per visokius slėnius, tiltus ir kaimų keliukus važiavome važiavome ir privažiavome garsųjį Ubud’o Beždžionių mišką.

Mums tik nulipus nuo motorolerio iškart prisistatė pora šio įžymaus parko eksponatų ir atėmė vandens butelį. Tada viena šoko ant mano kuprinės ir ištraukė lietpaltį. Pasirodo, beždžionės vaisius užuodžia iš 30 m. atstumo, taigi žinojo, kas mano kuprinėje ir ėmė ją atseginėti, kol aš ją dar tebeturėjau ant savo kupros. Nusiėmiau kuprinę, norėdama ištraukti tuos vaisius ir atiduoti prižiūrėtojui, tačiau beždžionės parodė savo dantis ir pačios išsitraukė, ką norėjo, ir užsiropštusios į medį dorojo.

Po šito incidento man nebebuvo taip jau labai smagu vaikščioti po tą beždžionių mišką, nes labai jų prisibijojau.

Šiaip beždžionės super mielos, tik reikia turėti omenyje, kad jų parke labai daug, ir jos žino, jog plastikinis maišelis reiškia maistą, todėl jeigu joms matosi kažkoks plastikinis maišelis, tai jos ir patikrina, ar ten yra to maisto, ar nėra. Tik reikia nepamiršti, kad ir kiek mielos tos beždžionės bebūtų, jos visgi laukiniai padarai, ir net patys prižiūrėtojai jų neliečia, nes niekada nežinai, kada jos gali ant tavęs supykti. O tarpusavyje jos pykstasi labai dažnai, ir gali ištisai stebėti kovas.

Ypač piktos beždžionės - mamos.

Va kokie draugiški santykiai

Beždžionė graužia mano vaisius.

Neretai Balyje galima pastebėti statulas, aprištas baltai-juoda marška. Tai simbolizuoja ‘yin-yang’ jėgų pusiausvyrą (na bent jau mums taip gidas pasakojo).

Aš atsigavau nuo streso tik tada, kai jau galų gale buvome pakankamai nutolę nuo to beždžionių miško ir važiavome į pirmą dieną taksisto rekomenduotą gatvę apsistoti Ubud’e - Jelan Kajang. Iš pradžių tai šita gatvė mūsų nenudžiugino, nei pasiūlymais, nei kainomis, tačiau pravažiavę, radome užrašą ‘jelan Kajang 23: homestay’ ir ten nusukę radome patį gražiausią kambarį, su terasa ir štai tokiu vaizdu:

Su karštu dušu, pusryčiais, ir visa tai už 15$!! Be to, dar gavome savo mėgstamiausios ‘Kopi Bali’ kaip pasveikinimą atvykus.

Draugas buvo peršalęs, saulė stipriai kepino, taigi tiesiog sėdėjome terasoje, žiūrėdami į palmes, ir skaitėme knygas - kiekvienas savo. Laukėme, kol sutems, nebebus taip karšta, ir galėsime eiti į turgų pirkti suvenyrų. Va čia buvo mūsų apmaudi klaida - kadangi turistų nedaug, turgus tik sutemus užsidarė, taigi suvenyrams liko tik vienas supermarketas, bet mes jame radome visko ir nesiskundėme. Tik labai gaila buvo, jog nenusipirkau nieko iš sidabro dirbinių, nes turguje buvau mačiusi labai labai gražių papuošalų su visokiomis kriauklėmis, akmenimis ir pan.

Kadangi vakare visos šventyklos uždarytos, pasivaikščioti po ryžių laukus irgi neišeina (svarbiausi užsiėmimai Ubud’e - būtent tokie), taigi mes nuėjome į tradicinį balinietišką masažą. Turiu pasakyti, kad nors tai ir yra super pigi paslauga, tačiau visiškai neverta eiti į tradicinį balinietišką masažą, nes tave visą ištepa aliejumi ir tada maigo tas pačias vietas vėl ir vėl ir vėl ir tada mums abiems skaudėjo nugarą dar dvi dienas po to. Žodžiu, nieko gero.

Kitą rytą dar pasimėgavome vaizdu per langą ir pajudėjome link oro uosto. Žadėjome dar spėti užsukti į Padang Padang paplūdimį, kuriame bangos yra pačios pačios aukščiausios, kur susirenka patys kiečiausi banglentininkai pasaulyje ir rodo savo sugebėjimus.

Tačiau labai ilgai užtruko važiavimas iki Kutos - garsiausio Balio kurorto. Kadangi teko pravažiuoti didžiausią miestą Balyje - Denpasar, buvome labai pavargę nuo intensyvaus eismo ir intensyvios nepagarbos kelyje, kai kiekvienas daro kelyje kokius nori manevrus, bet kuriuo duotuoju momentu.

Todėl važiavome tiesiai į Kutą, atiduoti savo motorolerio. Ir labai gerai padarėme, kad važiavome pirma į Kutą, nes tikrai ilgai užtrukome, kol galų gale suradome tą vietą, kur tą savo motorolerį buvome išsinuomavę. Todėl spėjome tik pavalgyti ir važiavome į oro uostą.

Oro uoste pirmiausia atsiėmėme savo didįjį lagaminą, kurio ant motorolerio nebūtume užsikėlę ir buvome jį palikę daiktų saugykloje. Tada radome visus 2 kompiuterius, kur už kosminę kainą galėjome pasinaudoti internetu, bet mums to labai reikėjo, nes Singapūre nebuvome užsirezervavę viešbučio.

Noriu pabrėžti, jog kiekviename oro uoste Indonezijoje, apart to, kad susimoki už skrydžio bilietą, dar reikia susimokėti už aptarnavimą oro uoste. Balyje mes mokėjome apie 3 eurus kiekvienas, nes skridome iki Džakartos, kur sėdome į tarptautinį reisą - iki Singapūro, todėl teko atseikėti po 15 eurų kiekvienam. Aš apie tai sužinojau tik oro uoste, taigi reikėjo greitai suktis, keisti pinigus ir pan. Žodžiu, būtų gerai tai suplanuoti iš anksto ir neišleisti visų rupijų.

Tada galų gale atėjo laikas skristi su savo kiečiausiomis Lion Air avialinijomis.

Įsėdus į lėktuvą radau tokį lankstinuką:

Kas gi parašyta jo viduje? Ogi maldelės visų religijų atstovams, kad lėktuvas sėkmingai nuskristų. Buvo atskirai musulmonams, hinduistams, budistams, krikščionims katalikams, krikščionims protestantams. Žodžiu, kiekvienas gali asmeniškai pasimelsti, nes niekada nežinai, kuo gali baigtis skrydis pigiausiomis avialinijomis Indonezijoje.

Mums gi šis skrydis baigėsi geruoju, taip ir palikome Indoneziją, tikėdamiesi čia dar kada nors sugrįžti.

Rodyk draugams

Pirmiausia plačiau papasakosiu apie tai, kaip apskritai nusprendėme važiuoti į Yunnanį ir kodėl ten. Kinija buvo bepradedanti atostogauti, taigi kelionių kainos staigiai šoktelėjo, prasidėjo visokie ribojimai: užsieniečiai, važiuojantys su agentūra į Guilin’į, gali važiuoti tik liukso klase, nes pigesni bilietai paliekami kinams ir pan. O ir šiaip labai daug kelionių buvo išpirkta, bandė “prastumti” brangiausias. Mes, manau, išsirinkome visai neblogai - 6 dienoms, kasdien vis kitame viešbutyje vis kitame mieste, taigi Yunnanyje aplankėme Dali, Lijiang’ą, Kungmingą ir šalia esantį Shilin - karstinių uolienų parką (toks “juodraštinis” pavadinimas).

Visi miestai labai nutolę vienas nuo kito, Yunnanis nelabai turtinga (nes labai toli nuo rytinės - turtingosios pakrantės), labai kalnuota, šiek tiek pavojinga turistams provincija, taip pat net jei kinas kalba ne vietiniu dialektu, o “mandarinų” - “bendrine” kinų kalba, jį taip pat stengiasi apgauti, išnaudoti ir pan. Taip jau yra, kur visuomenė labai skursta, vidutinis atlyginimas maždaug 3 kartus mažesnis nei Šanchajuje. Taigi norėjau į tokią vietą keliauti su agentūra, o kitas, paprastesnes, pasilikti savarankiškam lankymui.

Pirmiausia mums, be abejo, buvo pranešta, jog vietų nėra. Yra tik 2 vietos. Mes išsiderėjome, jog galėsime trise tilpti į vieną kambarį ir išgyventi, svarbu į Yunnanį. Kinė mergaitė apskambino savo šefus ir viešbučius ir buvo leista! Taigi pasiėmę lėktuvo bilietus laimingai pradėjome ruoštis.

Porą žodžių apie agentūrą. China Spring Tour angliškai, kiniškai vadinasi “pavasarių - rudenų kelionių agentūra” (+-). Taigi jie turi savo precedento neturinčias avialinijas, todėl dauguma kelionių, kitų organizatorių siūlomų traukiniais, su šia agentūra už tą pačią kainą siūlomos lėktuvu. Tik tas skrydis lėktuvu yra “įdomus”.

Pirmiausia tai iš Šanchajaus iki Kunmingo skridome su sustojimu. (Ne persėdimu). Tiesiog viename mieste lėktuvas nusileido, šiek tiek pasikeitė keleivius ir skrido toliau. Taip pat lėktuve pridėta 30% daugiau sėdynių, nei įprasta, jei nori sėdėti plačiau - mokėk papildomai.

Skrydžiai paprastai būna nepatogiu metu (mes iš Zhangjiajie ir iš Kunmingo parskridome po 12 nakties, tada sudėtinga grįžti. Taksi naktį veža dvigubu tarifu, kas 10 km, tarifas dar padvigubėja, taigi atsargiai, gali neplanuodamas išleisti kur kas daugiau, nei tikėjaisi).

Tačiau geriausioji šių avialinijų pramoga yra “teleparduotuvė”. Priekyje stovi stiuardesė ir viso skrydžio metu pardavinėja, pristatinėja. Gali nusipirkti termosą, lazdeles, laikrodį, pagalvę, feną ir net kelionę ar lėktuvo bilietus. Taigi nusnūsti tokio skrydžio metu sunku ne tik dėl vietos trūkumo ir pastovaus kokio nors kino spardymo iš nugaros, bet ir dėl to, kad stiuardesės visą kelią nenutildamos giria ypatingąsias prekes. Yra ir geroji pusė - kartais, tarp pardavinėjimų, kaip reklamą, stiuardesės praveda mankštą :) Labai smagu.

Na, o nuotrauką “įmetu” iš viešbučio. Viešbučiai, norintys priimti užsieniečius, turi turėti atskirą leidimą, o viešbutis, kuriame buvome apsistoję mes galėjo priimti ne tik svečius iš užsienio šalių, bet net ir iš kitų planetų.

Ir jau minėtoji, anksčiau taip pat matyta tipinė klaida :)

Rodyk draugams