BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2011

Per šį laiką mokiausi kalbos, dirbau Lietuvai, dirbau kiniškoms kompanijoms, dirbau kaip laisvai samdoma darbuotoja, dabar mokausi magistrantūros programoje kiniškai ir kartas nuo karto įsitraukiu į darbą su kinišku verslu, o kai turiu laiko - vertėjauju.

Supratau, kad iš visų šių asmeninių perspektyvų Kiniją galima vertinti visai skirtingai. Studijuoju su Kinijos vyriausybės teikiama stipendija, kas reiškia, jog gaunu nemokamas studijas, vietą gyventi, pilną draudimą ir dar stipendiją (tokias sąlygas rasti net Europoje sudėtinga, nebent esi extra-protingas). Taigi iš šios pozicijos Kinija - tarsi rojus žemėje: dėstytojai stengiasi padėti mums suvokti šiandieninėje Kinijoje vykstančius politinius procesus, o dėstytojų kompetencija ir aptariamos temos rodo nepaprstai aukštą studijų lygį. Tačiau dėmesį sutelkus į kinišką verslą, šis įvaizdis tampa kur kas  sudėtingesnis: viskas grįsta ryšiais, žodiniu susitarimu ir stipriu užnugariu. Net kinams sunku suprasti, kuri kompanija tikrai stipri ir konkurencinga, o ne reprezentuoja save kaip tokią užimdama stalą draugo biure, kai įmonė pristatoma, ir “pasiskolindama” kitų įmonių darbuotojus rimtiems susitikimams. Iš kitos pusės, kinai labai kantrūs - todėl savo tikslo gali siekti metų metus, megzti pažintis, dėtis geriausiais draugais tik todėl, kad po dešimt metų galėtų su “draugo” finansais pradėti siekti asmeninės gerovės. Nors daugelis sako, kad verslo pasaulis toks visose šalyse, tačiau dažniausiai man sunku tuo patikėti, nes su itin įdomiais dalykais čia susiduriu iš labai arti.

Šiuo metu universitete mane kamuoja filosofinių terminų stygius kinų kalbos žiniose. Mokausi ne atskiroje užsienio studentų terpėje, tačiau kartu su labai tarpusavyje besivaržančiais studentais kinais. Įdomu tai, kad daugelis jų galvoja esą kur kas protingesni ir labiau išsilavinę, nei bet kuris užsienietis, verti studijuoti aukščiausio lygio universitete, nors angliškai galbūt vos vos lemena. Tačiau penktadienį supratau, kodėl. Ogi mūsų marksizmo dėstytojas skyrė turbūt gerą valandą aptarti jo studentų gabumus ir sugebėjimus, lyginant su bet kuriais užsieniečiais. Jis teigė, jog kinai akademinėje srityje prieš tris dešimtmečius sekė amerikiečių metodais ir prašė būti išmokomi, kaip iš tiesų reikia studijuoti, tačiau šiandien jie diktuoja mokslo kryptis ir nenusileidžia nė vienam užsieniečiui (atkreipkite dėmesį, kalbėta apie amerikiečius, tačiau vėliau jie suabstraktinami, taigi tampa bendrai “užsieniečiais”, kadangi ar tai būtų Europa, ar Amerika, visi baltaveidžiai iš tikrųjų čia suvokiami kaip abstraktūs “amerikiečiai”).

Pirmiausia, dėstytojas pasakojo kaip vos neužspringo skaitydamas užsieniečio (amerikiečio) parašytą knygą, nes ji jam sukėlė šitiek daug juoko. Tuomet jis pratęsė sakydamas, kad K.Marx’ą geriausiai supranta kinai ir mūsų (iš tikrųjų, tai jų - kinų) analizuojama marksistinė literatūra jokiems užsienio studentams nebūtų suprantama (pilnai suprantu, kad amerikiečiai galbūt ir nenagrinėja Marx’o, tačiau pvz. Kolumbijoje Marx’as tebėra stiprių opozicinių grupuočių idėjinis vadas, jau nekalbant apie vokišką filosofijos tradiciją). Galų gale, dėstytojas išaiškino sociologijos, kaip visiškai absurdiško mokslo, supratimą, sakydamas, jog tai pats “durniausias” mokslas iš visų esamų. Pridursiu, kad klasėje buvo keturi užsieniečiai, tačiau jis, ištrynė/iškirpo mus iš savo akiračio (kaip sako šiuolaikinis internetinis žargonas “suharmonizavo aplinką” - nuoroda į interneto cenzūrą), apeliuodamas į likusią klasės dalį, kursiokai susižavėję linksėjo galvomis.

Rašau apie tai, norėdama parodyti, koks stiprus kinų nacionalizmo ir kultūrinės tapatybės atspalvis bet kurioje gyvenimo sferoje. Ir tuo pačiu norėdama parodyti, jog kinų kalba visiškai nepadės tapti šios socialinės stratifikacijos dalimi. Iš kitos pusės gerai - visi mes “užsieniečiai” (amerikiečiai?), todėl nėra papildomų stereotipų (lietuvė-rytų europietė/laisvo elgesio mergina, turkas-teroristas/suvedžiotojas, kolumbietis-kokaino platintojas ar pan.). Mes visi tarsi kviestiniai svečiai, kol esame čia, esame maloniai priimti ir pasveikinti, bet pasisvečiavę turėtume grįžti į savo šalis ir skelbti apie Kinijos “taikų vystymąsi” (Hu Jintao populistinis šūkis) bei pasiektą Europai gelbėti užtenkamą ekonominį lygį (tačiau jei norite, kad mes jus gelbėtume, prašome leisti iš Europos pagaliau importuoti ginklus).

Vienok, labai įdomu būti tokioje kultūrų sankirtoje. Tik kuo toliau, tuo geriau suprantu, kad nieko nesuprantu, ir ne tik aš, o ir visi aplinkiniai, gyvenantys pagal jiems pateikiamą planą: pabaigti universitetą, vėliausiai 30 m. susituokti, pasiimti paskolą, įsigyti būstą (geriau - netoli tėvų namų), susilaukti vaiko (taip atsidėkojant tėvams už tai, kad apmokėjo vestuvių balių, į kurį ir buvo sukviesti tėvų draugai) ir gyventi tam, kad paskola būtų sugrąžinta.

Papildyta: atsakas į komentarus

Labai dėkoju už komentarus! Man šiek tiek sudėtinga į juos atrašyti, nes komentarai mano pačios blog’e būna blokuojami :)

Mielas ALGdai, suprantu Jūsų požiūrį, būtų įdomu daugiau išgirsti, ką galvojate apie Marksą. Norėčiau rašydama kursinį darbą neprisirišti prie kinų diktuojamų tiesų. Atsiprašau dėl komentarų, kaip minėjau, komentarai iš Kinijos blog’o sistemoje yra blokuojami.

Ieva, naudingas ir pritampantis, mano supratimu, yra du skirtingi dalykai. Sakysim, Kinijai aš labai naudinga, bet nesu labai pritampanti, o Lietuvoje nors ir pritapsiu, tačiau reikia, kad tavimi stipriai pasitikėtų, kad  mano indėlis būtų naudingas, o Lietuvoje žmonės labai atsargūs.

Neringa, apie jų verslo darymą rašo nemažai užsieniečių - gali pa’google’inti, manau rasi daug naudingos informacijos. O apie marksizmo sampratą gali pakomentuoti - aš juk ne kinė, tai mūsų požiūriai turbūt vis tiek šiek tiek išsiskiria :))

Rodyk draugams