BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kiniški vestuviniai žaidimai yra dviejų tipų: 1. Kai jaunikis nori nuotaką išsivesti iš tėvų namų. 2. Žaidimai, atliekami per vestuvių ceremoniją arba po vestuvių, jaunųjų viešbučio kambaryje arba (anksčiau) naujajame jaunosios miegamajame.

Pirmasis žaidimų tipas labai tradicinis ir gan smagus. Tačiau šioje dalyje mes nedalyvavome, paprastai dalyvauja patys artimiausi giminės ir draugai. Šie žaidimai vadinami “durų žaidimais”, nes nuotaka užrakinama savo tėvų namuose, paprastai užrakinamos kelios durys ir nuotaka (arba pamergės) gali prašyti jaunikio padaryti, ką tik nori, (o jis turi įvykdyti), kad nuotaka sutiktų atrakinti duris ir eiti už jo tekėti.

Prašymų būna įvairių, paprastai įtraukiami ir pabroliai: deklamuojami eilėraščiai, atsakinėjama į įvairius klausimus, klaupiamasi ant kelių, valgomi keisti patiekalai, pamergėms įteikiami “vokeliai” ir kt. Tačiau labai svarbu, jog jaunoji suvoktų savo padėtį ir nepadarytų klaidos. Draugai pasakojo, kad jaunoji prašė jaunikio tėvo klauptis ant kelių ir garsiai maldauti, kad ji išeitų. Jaunikis supyko, kad jo tėvas buvo šitaip pažemintas ir nutarė nebevesti šios nuotakos, vestuvės buvo atšauktos.

Povestuviniai žaidimai būna pikantiškesni. Jaunikiui reikia “pasitreniruoti”, taigi reikia kišti lazdeles, pririštas ant jo juosmes su virvute, į buteliuką. Arba jaunoji paguldoma, ant jos uždedama paklodė, o jaunikiui reikia vien tik burna tą paklodę suvynioti. Draugas buvo pritraukęs vaizdą filmuodamas, tačiau atitraukus vaizdą labai aiškiai pasimatė, ką imituoja šitas veiksmas. Skaičiau dar, kad jaunikiui nuo jaunosios kaklo reikia valgyti vaisius, žaidžia šaradas - jaunikis turi atspėti jaunosios rodomą žodį (kuris paprastai nebūna toks jau “nekaltas”) ir pan.

Žodžiu, šioje vietoje išnyksta visas kinų kuklumas, nes pora jau būna apėjusi visus stalus, su visais išgėrusi po taurelę, pasiruošusi savo pirmajai nakčiai ir pan.

Dar dvi savaites susituokusi pora negali užsiimti “savo reikalais”, nes reikia aplakyti tuos, kurie negalėjo atvykti į vestuves. Praėjus trims dienoms po vestuvių, jaunoji turi grįžti į savo mamos namus vakarienei (jaunosios atitekėdavo į jaunikio namus, taigi tais laikais labai retai begrįždavo aplankyti savo namų, tokios progos būdavo retos, jaunoji labai džiaugdavosi galėdama pabėgti nuo piktosios anytos).

Tačiau šiais laikais kinės labai gerai žino, ko jos nori: pvz. jos gali pareikalauti, jog jeigu jos naujasis vaikinas turi asmeninį butą, tačiau jame prieš tai lankėsi jo ankstesnė mergina, jis turėtų butą parduoti ir nupirkti naują, kuris visiškai nesisietų su jo praeitimi ir neturėtų jo buvusios merginos energijos.

Net jei jis ten ankstesnės merginos nesivedė, gali būti, jog panelės mamos namai yra per toli nuo vaikino buto, arba per toli nuo miesto centro, ji taip pat gali pareikalauti, jog jis įsigytų naują butą pagal jos pageidavimą. Jeigu jis negali įvykdyti jos prašymo, be abejo, jokių kalbų apie tolesnį bendravimą negali būti. Nes tokia jau kino vyro pareiga: užtikrinti merginai patogų gyvenimą.

Nenuostabu, kad mano kinas draugas kaskart mane sutikęs prašo surasti jam lietuvaitę… :))

Šiuo įrašu ir baigsiu savo pasakojimą apie kiniškas vestuvines tradicijas, ačiū, kad skaitote!

Rodyk draugams

(Nuotraukoje: mūsų draugai)

Kaip matėte praėjusiame įraše, mums atvykus į numatytą lokaciją, mus pasitiko didžiuliai plakatai su jaunavedžių nuotrauka. Tuomet pakilome laiptais į antrą aukštą. Pirmiausia prisiregistravome, tada nusifotografavome su jaunavedžiais - tam buvo pastatytas specialus fonas ir pasamdytas profesionalus fotografas. Tuomet sąraše radome mano vardą, nurodantį, prie kurio stalo turėsime sėstis:

Buvome vieninteliai užsieniečiai, todėl nesunkiai radome mano vienintelį ne kinišką vardą ir atsisėdome prie, kaip nurodyta, 28 stalo.

Čia kiekvieno laukė po dovanėlę ir šalti (kolkas) užkandžiai:

Viešbutis buvo papuoštas tradiciškai:

Mes buvome pasodinti prie gerų draugų stalo, todėl nebuvo jokio spaudimo ir tėvų pažįstamų, beigi galėjome daryti ką panorėję. Taigi laukdami daugiausia fotografavome pačią gražiausią vestuvių viešnią:

Pati vestuvių ceremonijos salė atrodė va taip:

Apie 18.20 prasidėjo ceremonija. Bet apie tai - rytoj

Rodyk draugams

(Nuotraukoje - mūsų draugai.)

Taigi taigi šiandien pirmąkart dalyvavome kiniškose vestuvėse.

Kvietimo į vestuves sulaukiau prieš metus - kol dirbau EXPO. Pora - vieni nedaugelio mano kinų draugų, su kuriais kalbame tik kiniškai. Vestuves rengė pusę metų. Prieš tai jau ilgą laiką gyveno kartu, įsigijo nuosavą butą, atliko pilną remontą (beje - labai gražų!!). Paskutinįkart porą matėme daugiau nei prieš mėnesį, nes, kaip jie sakė, tik po vestuvių jie vėl turės laiko su mumis susitikti (aš, aišku, tada nesupratau, kodėl - dabar jau žinau).

Kadangi sulaukiau tokio garbaus kvietimo, o panelė labai rūpinosi ir skambino, klausė, ar rasim, kaip atvažiuot, ir t.t. ir pan. Taigi ganėtinai pergyvenau dėl to, ką rengtis ir ką dovanoti. Juolab, kad paklausus kito draugo, jis man pasiūlė išsirinkti suknelė pas jo dėdę dizainerių rūbų parduotuvėje su 40% nuolaida :))).

Tačiau apsirengėme paprastai: draugas - su kostiumu, aš su tokia korėjietiška suknele, kuri “nei per daug, nei per mažai”, tačiau visgi, pasirodo, per daug, nes kinai tai ateina tiesiog “iš gatvės” (draugas sakė, jei pas mane vestuvėse svečiai ateitų taip apsirengę, išsiųsčiau namo persirengti :)))

Su dovana turėjome keblumų. Šiaip jau per vestuves įprasta dovanoti pinigus. Priklausomai nuo viešbučio ir giminystės ryšių, taip pat ir nuo to, ar tavo tėvai dalyvavo svečio vestuvėse ir kiek jie pinigų davė (kiekvieno duota suma yra užrašoma, vėliau reikia duoti tiek pat “atgal”), suma, kurią reikia įdėti į raudoną voką (gink Dieve - ne baltą voką!), yra tiksliai paskaičiuojama. Šanchajuje įprasta suma - 1000 yuanių (+- 400 Lt) nuo žmogaus. Vestuvėse buvo apie 250 žmonių, maždaug 200 naujavedžiams visiškai nepažįstami - juos reikėjo kviesti pagal tradiciją, kadangi tėvai turi kažkokių įsipareigojimų.

Kadangi mes esame kitoje kategorijoje - draugų, nuotaka prašė manęs nenešti jai pinigų. Taigi mums reikėjo išrinkti kažkokį daiktą. Kinams labai svarbu: tradiciškumas, daikto ilgaamžiškumas (pageidautina, kad po 20 metų jis galėtų tą daiktą parodyti vaikams sakydamas “gavau per vestuves”) ir simbolika.

Populiariausia vestuvinė dovana - dizainerių puodeliai. Puodelis kiniškai - “beizi”, o “visą gyvenimą” skamba taip pat “yi beizi”, todėl dovanodamas puodelį, tu automatiškai simboliškai išreiški linkėjimą, jog pora kartu nugyventų visą gyvenimą. Todėl labai gerai dovanoti tiesiog 2 puodelius.

Mes matėme, kad pora butą pilnai įsirengė ir susitvarkė, taigi puodelių jie turi iki soties. Labai norėjau padovanoti gintarinius karolius, nes Kinijoje gintaras labai vertinamas. Tačiau vien karolių neužtektų. Todėl paprašiau gero draugo žmonos padėti man dovaną išrinkti.

Deja, kažkodėl nenufotografavau. Išrinkome labai gražų kvapų rinkinį namams. Porcelianinė smilkalinė, porcelianinis kvepiančių lazdelių laikiklis, aromatinio aliejaus indelis, žvakės, porcelianinis pakabinamas kvapukas ir pan. Buvo labai nuostabiai supakuota, geros kokybės, be to, viduje puikiai tilpo mano gintariniai karoliai.

Nuotaka sakė, kad jai labai labai patiko. Na, mes dėl to labai džiaugėmės.

Toks buvo mūsų pasiruošimas, na o jaunavedžių pasiruošimas vestuvėms buvo fotografavimasis. Kai lankėmės pas juos namuose prieš mėnesį, jie jau turėjo paruošę vestuvines nuotraukas, taigi šiandien atėjus į vestuves mus pasitiko tokie plakatai:

Tiek apie pasiruošimą, apie pačias vestuves - rytoj :)

Rodyk draugams