BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Taigi antrąją dieną iš pat ryto buvome nuvežti į kalnų dviračių lenktynių starto vietą (mes taip pat turėjome dalyvauti, nes laimėjome, tačiau dėl fizinio nepasirengimo visgi atsisakėme, nes lenktynės vyksta labai siauroje trasoje, kur iš šonų ūkininkų laukai, tai nuvirtęs gali su jų buivolais susidraugauti arba nemenkai sušlapti, susižeisti). Buvome gudrūs - žinojome, kad visi turistai stebi lenktynes, o organizuotoms grupėms dar buvo per anksti, tai labai džiaugėmės ir apžiūrėjome minėtąjį kaimą Hongcun.

Nuotraukos dešinėje, viršuje, matosi dalis lenktynių trasos

Pietinis ežeras

Tai - XIV a. pradžią menantis kaimas. Įžymus visoje Kinijoje dėl kelių dalykų. Vienas jų - kaimo architektūrinis paveldas, už kurį kaimas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Visi namukai prižiūrėti, tačiau stipriai neliesti, nerenovuoti. Senovinis plytų ryšimo būdas, senovinė irigacijos sistema, tikras Hui tautinės mažumos šedevras (išskirtinis šios mažumos pastatų bruožas - būtent tokie namai, kokius matysite: balti fasadai ir vietinės, tamsiai pilkos, su fasadu kontrastuojančios čerpės). Namų stogai dažnai dengia tik dalį kambario, atidengta dalis yra šiek tiek pagilinta, kad būtų kur susikaupti vandeniui lietui lyjant. Nugirdau gidus pasakojant, kad taip buvo saugojamasi nuo vagių (nežinau, kur logika…).

Pusmėnulio formos tvenkinys

Tradiciniu būdu sumūryta siena

Kitas šį kaimą išgarsinęs dalykas - “Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas”. Taip, šis filmas buvo nufilmuotas būtent čia. Sąlygos labai palankios, nes Hongcun’is, ne taip, kaip kiti kaimai, turi daug vandens - įsikūręs prie ežero pietinėje jo pusėje, o viduryje kaimelio turi pusmėnulio formos tvenkinį. Visi kaimelio gyventojai atrodo tarsi specialiai nusamdyti, kad turistas jaustųsi tarsi grįžęs laiku atgal: kanaluose skalbiama, visur džiovinami bambukų daigai, ir pan.

Siaurų praėjimų šonuose - kanalai, draugiškai naudojami visų kaimo gyventojų labai įvairiais tikslais

Džiovinami bambukų ūgliai - tikrai visai skanūs patiekalai su tais bambukais :)

Va ir mėsytė džiovinama

Kiti tradiciniai atributai

Pasauliniu mastu ši vietovė garsėja karstiniais kalnais, kurie būtent ir supa kaimelį Hongcun (jis įsikūręs dauboje, todėl tik labai turtingas Wang klanas Ming dinastijoje sugebėjo išsikovoti sau šią vietą ir jos niekam neužleido. Patogu, nes iš kalnų atiteka vanduo, kalnai užstoja didelius vėjus, labai saulėta ir pan.). Vienas žmogus pasakojo, kad kalnai išgarsėjo viena fosilija, patvirtinančia evoliucijos teoriją: buvo rastas kažkoks dinozauras, neskraidantis, tačiau su plunksnomis, kas reiškia, kad jis adaptavosi prie atšalusių oro sąlygų. Beprecedentis radinys.

Labai daug menininkų, besimokančių, betapančių, beprašančių mūsų pasirašyti, nusifotografuoti, besakančių “HELOU”

Vaikiukai, matosi, intensyviai lošė iš ledų

Čia matosi, kokie būna bambukai, kol apsilapuoja ir sužaliuoja:

Na ir dar keli kadrai be aprašymų

Rodyk draugams

Penktadienį išvažiavome iš namų apie 5 val. ryto, kad spėtume į pirmąjį metro, kuriuo važiavome iki autobusų stoties.

Tokį ankstyvą rytą metro tikrai baugu. Primena “Resident Evil”. Nėra žmonių, tik šiek tiek ūžauja besisukantys eskalatoriai. Nusileidus pravažiuoja tušti metro traukiniai išjungtomis šviesomis…

Bet pasirodo, kad suoliukai net ir naktį Šanchajaus metro užimti:

Autobusas pasirodė ne pats naujausias ir ne pats švariausias, tačiau per 5 val. pasiekėme tikslą. Kelionės pabaigoje mūsų buvo paklausta, kokiu būdu grįšime. Mat ta pati kompanija sekmadienį kaip tik važiuos atgal į Šanchajų, jeigu mes už pradinę 100 yuanių įmoką užsirezervuosime vietą autobuse, jie mus kaip tik nuo pat kalnų ir paims. Aš dar pasitikslinau, ar tikrai nėra vėlesnio autobuso, nei 3 val. dienos. Panelė atsakė “ne, tikrai”. (Yra, 16.20…) Tikra marketingo specialistė… Šanchajuje galima nusipirkti autobuso bilietus tik išvykimui, grįžimui reikia pirkti jau atvykus. Kadangi atvyksime į vieną vietą, o išvyksime iš kitos, nusprendžiau surizikuoti, nes šalia esantys draugiški kinai taip pat “užsirezervavo vietas”. Susimokėję tą šimtinę, gavome vizitinę kortelę, nes mane patikino, kad tikrai yra tik viena kompanija, kuri važinėja ir jokių čia dokumentų nereikia, draugiški kinai juokėsi….

Taigi nors ir pasirodė besantis kitas, vėlesnis, autobusas, tačiau buvome labai laimingi surizikavę, nes vairuotojas buvo labai malonus, pasiskambino ir paklausė, ar tikrai spėsime nulipti nuo kalnų, ir mus su didele šypsena rėkdamas “Marija” pasitiko (mat visos plačiaakės, kaip taisyklė, kinams yra Marijos…), pristatė į Šanchajų laiku ir galėjome grįžti beveik paskutiniu metro.

Tai tiek apie techninius dalykus.

Atvykus mus pasitiko, nuvežė į viešbutį, davė pietus, mes pailsėjome, tada gavome vakarienę ir buvome nuvežti į pasirodymą “Picturesque Huizhou”, kuris skelbė turistinio sezono Anhui provincijoje, Huangshan apylinkėse atidarymą. Pirmiausia aišku pralaukėme gal pusvalandį išlipę iš autobuso, kol kinai pabėgios rataisi ir išsiaiškins, ką jiems čia daryt, tada gavome gal 10 brošiūrėlių, tada pagaliau “greitai, greitai” mums buvo leista eiti iškilmingu raudonu kilimu, kurio šonuose stovėjo nesibaigianti gražuolių kinių, pasidabinusių tradiciniais rūbais, kolona.

Kai mus atvedė į vietas, paaiškėjo, kad būsime VIP ir sėdėsime pačiame priekyje (mat filmavo TV, jiems reikėjo užsieniečių). Pirmąjį pusvalandį kalbėjo trys šnekovai. Sakė didingas kalbas ir padėkas, mane gelbėjo šalia sėdėjusi britė, kuri pasakojo apie visokius dalykus, kaip kad savaitės žygį pėsčiomis su savo gausia šeima (2 sūnūs ir 2 mergaitės dvynės) šiauriniame Vietname.

O tada prasidėjo pasirodymas… Kadangi už renginį niekam nereikėjo atskirai mokėti, tai mes tikėjomės kokio kičinio fiasko, bet… Renginyje dalyvavo gal 500 žmonių. Buvo ir gimnastų, ir operos dainininkų, ir šokėjų. Kinės skraidė ir žarstė konfeti. Scenoje snigo, tada scena pavirto kriokliu, pradėjo lyti… Žodžiu, pasirodymas fantastiškai pompastiškas. Aš net pavargau žiūrėti, nes buvome kėlęsi labai anksti, iki to pasirodymo vietos reikėjo važiuoti pusantros valandos, ir jis truko gal iki 10 val vakaro, tai jau mano baterija buvo konkrečiai išsikrovus :)) Pasirodo, jei nebūtume užsieniečiai, mums už bilietus tokiose vietose reikėtų būti mokėti apie 100 lt… Kartais visai gerai tas baltas gymis :)

Geroji dalis tokia: galima buvo fotografuoti, taigi parodysiu nuotraukas:

Kadangi ėjome taip greitai, tai, aišku, ir nuotrauka tik susiliejusi.

Snaigės

Akrobatai:

Skraiduolės konfeti barstytojos:

Štai iš pačios scenos išniro tokie “langai” su mergaite kiekviename iš jų:

Čia vaizduota tradicinė senovinė kiniška mokykla:

Va ir krioklys scenoje:

Atlikėjai:

Grįžus paaiškėjo, jog pusryčiai 6.30, tai net ir nespėjome išsimiegoti…

Pagaliau išsimiegojau tik šiandien. Mano veidas nuo kalnų saulės yra ryškiai raudonas, šiandien nėjau į universitetą, nes… nepaėjau… (pasekmė vakarykščio 15+ km kalnų laipteliais per 5 valandas… ) Rytoj jau tikiuosi situacija bus geresnė :)))

Rodyk draugams

Yra kelios man visai patinkančios nuotraukos, kurių dar nebuvau įdėjusi, taigi apie tai šis įrašas:

Va taip Kunming’e vyrukas rūkė cigaretę…

Va taip tautinės mažumos nešiojasi savo vaikučius

Vaizdelis Dali

Raudona Yunnan’io žemė

Terasos

Visos mažumų mergaitės visuomet užsiėmusios: mezga, siuvinėja, etc.

Darbo jėgos stygiaus nesimato

Taip ruošėsi Naujiems metams :)

Vaisių pardavėjas Yunnan’yje

Rodyk draugams

Next »