BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rekomenduoju:

1. Arbata. Nenustebkite, jei jums nepasiūlys žaliosios arbatos su imbieru ir citrina ar alijošiumi ir kaktuso žiedais. O jei pasiūlys - nemokėkite daugiau, nei 10 Lt už pusę kilogramo. Kinijoje į arbatą priedus deda tik tokiu atveju, jei arbata visiškai niekinė ir be priedų yra negertina. Tas pats tinka ir “ličių skonio juodai arbatai” (kuri, beje, man labai patinka), ir panašiems produktams. Arbata gali būti juoda, žalia, gėlių, tieguanyin (pusiau fermentuota, taip sakant). Kiekvienos rūšies arbatos kaina gali būti nuo 5 Lt už pusę kilogramo iki 1000 Lt už pusę kilogramo, taigi yra iš ko rinktis. Galima pirkti ir visokius arbatos staliukus, mažučius puodukus, tačiau iš patirties žinau, jog juos parsivežus per 2 metus niekaip neatsiranda proga jų panaudoti.

2. Perlai. Aplink Šanchajų perlai auginami ežeruose, nenustebkite, jei perlų vėrinys tekainuos apie 10 Lt - perlai tikri, tačiau vietinių nevertinami dėl įvairių defektų: neskaidrumo, kažkokių nelygumų ir kt. Perlai nebijo, jei juos braižote žirklėmis - taip galima patikrinti, ar tikras. Taip pat iš perlų gaminama pudra, iš kurios, sumaišius su kiaušinio baltymu, galima pasidaryti veido kaukę. Jei kas nemėgsta kosmetikos gamintis, galima pirkti jau pagamintus kremus.

3. Šilkas. Šanchajus ir aplinkiniai miestai nuo seno garsėjo šilku. Perkant šilką reikia jį čiupinėti, prisičiupinėję pajusite kokybės skirtumą. Man labai patinka šilko ir medvilnės pluoštas - tinka vasarinėms palaidinėms ir suknelėms. Šitoks šilkas - vienas brangesnių. Pigiausias - tailandietiškas, jo metras gali tekainuoti 10-15 Lt. Tačiau ir šilko jame - apie 50%. Siuvantis kostiumus Šanchajuje galima prašyti šilkinio pamušalo - labai maloniai nešiojasi ir jei siuvėjas moka elgtis su šilku, o savininkas - su kostiumu, pamušalas ir po metų nebūna suplyšęs. Galima pirkti ir šilko pluošto pagalves ir užklotus - nusiderėjus kai kur galima gauti už apie 20 Lt/pusę kilogramo, kaina priklausys nuo viso svorio.

4. Skėtis. Atvažiavę į Šanchajų lietuvaičiai dažnai pastebi mano skėčius. Vienas jų - į “buteliuką” susidedantis skėtis, kas leidžia šlapią skėtį susidėti į tašę, o kitas - ilgu kotu, turintis papildomą priedėlį ant viršūnės, kuris surenka lietaus vandenį, o jei noriu, galiu jį išskleisti per visą šlapią skėčio dalį, taip galiu neštis skėtį kur noriu ir nieko neaptaškysiu. Be abejo, skėčiai kurkas pigesni, nei Lietuvoje. Tik nenustebkite, jei Kinijos oro uoste skėtį teks, kaip ir kompiuterį, einant per patikrinimą išsitraukti - maža ką kas jame nešiojasi.

5. Angliškos knygos. Gatvių prekeiviai dažnai pardavinėja naujausias užsienietiškas knygas už juokingas kainas 4-10 Lt, priklausomai nuo knygos storio. Knygos būna tiksliai nukopijuotos, galima rasti visai neblogų ir nekomercinių.

Nerekomenduoju:

1. Batai. Batų, deja, kinai gaminti nemoka. Nebent tai būtų Pekino rankomis siuvinėti medžiaginiai batai. Šanchajuje yra dvi pakenčiamos parduotuvės - Teenmix brand’as ir Hotwind, kuriose kartais kokybė pakenčiama, bet stilius tai atitinkamai kiniškas. O kaina už odinius batus nebus daug pigesnė, nei Lietuvoje. Galbūt man vienai taip nesiseka su batais Kinijoje, bet juk blog’as asmeniškas.

2. Maistas. Visokie augalinės ir gyvulinės kilmės produktai sunkiai “praeina” pro E.S. sieną. Arba pasiseks, arba ne. Visokių grybukų, riešutukų ir geldelių vežtis tikrai nerekomenduoju, nors ir labai viliojančiai atrodo, nes einant per muitinę gali būti problemų.

3. Padirbti Iphone, Ipad ir kt “shanzai” technikos produktai. Niekada nežinai, kiek ilgai toks produktas veiks. Dažniausiai - apie mėnesį. O ir tas jo veikimas gana ribotas - sudėtinga valdyti, toli gražu ne visos funkcijos.

4. Su pirkiniais tai nesusiję, bet perspėju, jog keliaujant Šanchajuje visi pakeliui sutikti malonūs kinai gali būti tipinių aferų bendrininkai. Jei kątik sutikta panelė siūlo kartu išgerti kavos, gali būti, jog ta kava kainuos virš 100 eurų, jei žmogus kviečia į parodą, vadinasi nieko nenusipirkęs iš parodos neišeisi ir pan. Šiuo laikotarpiu, prieš kiniškus Naujus metus, reikia būti itin budriems, nes padidėja vagysčių kiekis, kadangi visi nori šventėms grįžti namo, o ne visi pinigų turi.

5. Kiniški alkoholiniai gėrimai. Nors jie kainuoja gal 2 Lt už itin gražų buteliuką, tačiau tiek skonis, tiek kvapas sukelia šleikštulį tiek man, tiek dažnam užsieniečiui. Taip pat labai nerekomenduoju pirkti kiniškos kavos, kavos pupeles kinai augina labai gerai, bet apdirbti kavos nemoka. Todėl išvežtos pupelės tampa kokios nors kitos šalies skania kava.

KOMENTUOTOJAMS:

Labai ačiū už komentarus.

Finlandija, manau, tokio sumanaus kiniškų arbatos puodelių panaudojimo geriau nepasakoti vietiniams arbatininkams, turbūt juos gali nemiga apimti.

Edo, nemanau, kad padirbtų Ipad normali kaina yra max 50 dolerių. Pigiausią planšetinį kompiuterį, kuris veikia, pirko mano draugas už 700 yuanių, t.y. daugiau, nei 100 dolerių - jo dydis buvo dvigubai mažesnis už Ipad, todėl netgi ir padirbto Ipad už 50 dolerių nenusipirksi. Žalios arbatos likerio nesu ragavusi - ačiū, reikės paieškoti! Dėl arbatų saldinimo - vėlgi, kai pirkome gerą kinišką arbatą, tokią, kurią pats arbatininkas geria tik retkarčiais, pajuokavome, kad į šitą cukraus jau nedėsime. Jo veido išraišką reikėjo nufilmuoti: žmogus nuoširdžiai išsigando ir pradėjo pasakoti, kad jau į šitą arbatą tai tikrai negalima (kinų humoro jausmas šiek tiek skiriasi).

Tiesa, dėl apgavysčių - pastaruoju metu mane ir kitus pirkėjus pradėjo apgaudinėti vietinė parduotuvė, veikianti 24 val. per parą. Man paprašius čekio, kasininkė jį nuplėšė ir staigiu judesiu metė jį ant grindų, man atsakydama, jog mano čekį pasiėmė kątik išėjęs klientas. Taigi visi nori gausesnių dovanų naujųjų metų proga, todėl butų nuomos kainos dabar kritusios (laikinai), o kiekvienas stengiasi vis kitaip atsigriebti. Atsargiai, būkite budrūs, keliautojai! :)

Rodyk draugams

kittokia

Hangzhou

Prisiruošiau parašyti apie mūsų su močiute išvyką į Hangzhou vieną šaltą šeštadienį kažkada vasario pradžioje.

Iš tiesų tai per svečių viešėjimo laikotarpį viskas vyko taip intensyviai, kad jau sunku atsiminti detales (kodėl anksčiau neparašiau?!!) Tačiau šiandien yra ta diena (naktis), kai darau viską, ką seniai turėjau padaryti, ir ką gi ką gi - viską jau padariau!! Turiu kelias valandas, kol atsidarys turgus, kuriame taiso mano kostiumėlio sijoną (pasiuvo kaip tikrą maišą, gal dėl to, kad nusiderėjau žemiau padorios ribos) taigi rašau apie Hangzhou (tariasi maždaug “han(g)džou”).

Hangzhou garsėja keliais dalykais: garsiausias jų yra tai, kad ten pernai mokėsi dvi mano kursiokės ir prieš tai jau buvau mačiusi daug gražių nuotraukų. Kitas dalykas - Vakarų ežeras (taip vadinasi todėl, kad yra miesto vakarinėje dalyje (labai originalu)), kurį žino ir kuriuo žavisi visa Kinija. Taip pat Hangzhou pigus ir geras šilkas (prisipirkom naktinių) bei čia auginama mano mėgstamiausia žalioji Longjing 龙井 (maždaug “lun(g)dzin(g)” arbata!!! (šitos, deja, neprisipirkom, tačiau aš jos ir Šanchajuje gaunu labai geromis kainomis pas savo mėgstamiausius pardavėjus arbatos turguje)

Hangzhou - labai tradicinis miestas, gidas sakė, jog jame - laabai daug šventyklų, tik nebeatsimenu kiek :( Taigi mūsų dienotvarkė buvo labai intensyvi: plaukiojom laivuku ežere, pasivaikščiojom ant kranto, pietavom su kinais labai kiniškoje valgykloje, pažiūrėjome, kaip gaminamos natūralaus šilko antklodės šilko muziejuje (privaloma programos dalis; muziejuje, beje, vietoje “exit” buvo parašyta “export”, čia gana tipinė klaida, nes hieroglifai skirtingose situacijose gali turėti skirtingą prasmę), tada paragavome Longjing arbatos (mano tai net skanesnė), vėliau važiavome į vieną iš dešimties didžiausių budistinių vienuolynų Kinijoje - Lingyin 灵隐, kur bevaikščiodamos suvalgėme po juodą kukurūzą ir galop važiavome į Geltonojo drakono sodą ir grįžome į Šanchajų.

Vienuolynas tikrai buvo labai gražus ir didelis, po jo mums Šanchajaus šventyklos kaip menkos koplytėlės atrodo. Na o kiniška kompanija buvo visai kitokia, nei važiuojant į kalnus. Visi nemandagūs, visur šiukšlinantys (sau po sėdynėmis ypač), rėkiantys ir pan. Net nežinau, kodėl toks didelis skirtumas. Gal buvo daugiau vaikų, o jiems juk viską leidžia, tai iškart ir chaosas didesnis..

Beje, kinai labai mėgsta užsieniečius, tai kur reikia ir kur nereikia visada atsiranda “padėjėjų”, pasiruošusių vertėjauti, kalbėtis ir tokiu būdu padėti. Dažniausiai jie vietoje to, kad padėtų, tik kartoja vieną frazę, kurią jau ir kiniškai nemokantis galėjo suprasti ir turbūt nori pasipraktikuoti savo anglų žinias. Aišku, jie tikrai nori padėti ir yra labai malonūs ir pan. bet po kiek laiko tai pradeda atsibosti. Visų dėmesiui - visai nebūtina su jais kalbėtis, jie nesupyks. Bet jei jau pradėsi kalbėtis, o jau jei ir numerį duosi, dažnai sunku būna “atsikratyti”. :)

Nuotraukos

Panaši nuotrauka puošia Kinijos popierinį 1 yuanį

Vanduo raudonuoja nuo žuvyčių

Parke buvo povų, kurie sakė “miau miau”

Taip auga mano mėgstamiausia arbata

vienuolyno maketas

Mano mėgstamiausias šventyklų personažas. Reikėtų pasidomėti, kas jis toks, ir ką tai reiškia, kad jis man taip patinka :)

žmonės lenkiasi į keturias pasaulio puses po tris kartus aukodami dievams smilkalus

Na va, beliko apie Yunnanį papasakoti.

Rodyk draugams

Kinijoje sekmadienį buvo žibintų šventė. Kaip jis atsirado yra visokiausių legendų, bent 4 iš jų yra čia. Kam įdomu - galite pasiskaityti :) Iš esmės Kinija pasipuošia įvairiaspalviais žibintais, kurie labai gražiai šviečia naktį, na o Taivanyje tai reiškia dangaus žibintų leidimą ir norų galvojimą. Šanchajuje dangaus žibintus leido per mūsiškus Naujus metus, per šią Žibintų šventę šaudė fejerverkai, senoviniai parkai buvo išpuošti šviečiančiais žibintais ir atidaryti jau sutemus.

Tradiciškai kiekviena šeima turėdavo gaminti žibintus ir kabinti juos ant savo namų, jog mirusieji rastų savo namus ir kad šviesa atbaidytų piktąsias dvasias. Žinoma, kiekviena šventė turi savo patiekalą, taigi ir šita taip pat. Tačiau apie tai nesiplėsiu, aukščiau minėtame puslapyje galima prisiskaityti į valias.

Pasinaudoję šia proga, apsilankėme jau užmiestyje (+- 2 val. kelio nuo ten, kur gyvename autobusu, metro bei kitu autobusu) esančiame seniausiame parke (bent jau taip deklaruoja pats parkas) Šanchajuje - parke pavadinimu Guyi, kuriam yra 400 m. Nors atvykome apie 7 val. vakaro, užmiesčio parkas buvo pilnas žmonių, šaudė fejerverkai, visi vaikai pasidabinę šviečiančiais ragučiais, visi kinai laimingi, besifotografuojantys. Žodžiu, smagu.

Tik pora dalykų mane neramino:

1. Kiniški fejerverkai leidžiami labai žemai, visos žiežirbos laksto aplinkui, jie sprogsta vos virš pastatų, garsai siaubingi, visos mašinos kaukia, taigi aš linkusi fejerverkus stebėti geriau iš vidaus, kur gera garso izoliacija ir priešgaisrinė sauga (pvz. pas mus bendrabutyje :))

2. Per šventes kinai atsipalaiduoja = pageria. Žinoma, nėra jie labai “pakeliantys”, tai autobusu 1 h. važiuojant atgal nutiko toks nutikimas. Priešais mus sėdėjo toks hyperaktyvus vyras su savo dukra. Jis su visais šnekėjosi ir jam prireikė nueiti pas vairuotoją irgi kažko pasiklausti. Autobusas pilnas, taigi viena moteris ėmė ir atsisėdo į jo vietą. Jis grįžęs pradėjo jai sakyti, kad jis ten sėdėjo, na o ji jam pasakė, jog jis juk atsistojo. Žodžiu, atsitiko taip, kad į ginčą įsivėlė tos moters vyras, o tada jau visas autobusas laikė vieną vyrą, ramino kitą, tramdė moterį, o vargšė dukrytė sėdėjo šalia užsidengusi ausis. Galų gale moteris atsistojo, užleido tam vyrui tą vietą, kur jis sėdėjo, ir jis patenkintas atsisėdo, sukryžiavo kojas ir laimingai grįžo.

Žodžiu, aš iš pradžių labai džiaugiausi, jog parke daugiau nė vieno vakariečio nebuvo ir kaip kinai labai smagiai švenčia, bet po šitų incidentų tos jų šventės paliko kažkokį dviprasmišką įspūdį :)) Rodau nuotraukas :)

Faini kiniški vaikiukai :)

Pražydusios slyvos

Kaip Briusely?

Beje, pasigirsiu: šiandien pirmąkart visiškai kiniškai peržiūrėjau istorinį filmą nuo pradžios iki pat pabaigos! Iki šiol labai bijojau, jog nesuprasiu ir tuomet pradėsiu galvoti, jog trys su puse metų išmesti veltui, tai ir nežiūrėjau :)) Tačiau manau, jog jau rytoj eisiu pirkti naujų CD už 5 yuanius su naujais kiniškais filmais!!!!! Jeigu įdomu - filmas vadinasi “Kviečių laukas” (麦田). Jei netyčia pasitaikytų, rekomenduoju pažiūrėti, man labai patiko :)))

Rodyk draugams

Next »