BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
kittokia

Sala Chongming

Xisha pelkių parko Chongming saloje gamtovaizdis

Vieną ilgajį savaitgalį, kol visi kinai stebėjo Drakono valčių lenktynes ir valgė zongzi, mes gavome progą pabėgti - į vieną didžiausių salų Kinijoje (mano draugas kinas sako, kad tai, po Hainan’io, antra didžiausia sala; oficiali propaganda sako, kad tai, po Hainan’io ir Taivanio, trečia didžiausia sala). Vos pusantros valandos didžiuliu tiltu nuo Šanchajaus ir atsidūrėme didžiuliame dirbtiniame miške - Dong Ping miškų parke. Išsinuomavome dviračius - ir pirmyn. Tačiau jeigu galvojate, kad tokį kelią važiavome pakvėpuoti grynu oru ir pabūti miške - klystate.

Nuotraukoje gana tipiškas vaizdelis: kinai visuomet mėgsta mums, užsieniečiams, padėti ir patarti.

Tiesiog Šanchajuje net ir privačių namų kvartaluose neretai uždrausta kepti barbekiu. Jau nekalbant apie turkiškus kebabus. O mūsų draugai kinai jau porą mėnesių klausėsi apie ypatinguosius kebabus, tai kai tik gavo progą, pripirko daržovių, liepė mums marinuoti mėsą ir vežėsi į parke esančią, specialiai griliui kepti pastatytą, teritoriją.

Nuotraukoje: taip kinai įsivaizduoja iškylą į gamtą. Nuotraukos dešinėje pusėje matosi kartoninė dėžė. Ji ten ne šiaip sau guli - toje vietoje yra akmuo, iš kurio skamba muzika, t.y. ta pati daina be perstojo, todėl mums teko imtis gudrybių.

Kebabai tikrai pavyko (neveltui pusę nakties marinavom), kinai labiausiai džiaugėsi, kad visi kepantys savo grilius mums pavydėjo ir klausinėjo, iš kur čia pirkom tokią mėsytę, nes principe ten nieko savo vežtis nereikia, vietoje nuomoja ir grilius, ir jau pamautus mėsa, žuvimi bei daržovėmis iešmelius, tau tereikia pačiam tik kepti ir mėgautis.

Nuotrauka: mes Xisha pelkės paukščių stebėjimo bokšte

Pirmajame parke pavalgę praleidome gerą pusdienį: žaidėme dažasvydį, važinėjome dviračiais ir kartingais, kai atsibodo, išvažiavome į pelkių parką.

Drugelis

Tiek pirmajame, tiek antrajame parkuose gyvena labai gražios kiniškos baltosios gervės, tačiau antrojo parko patys populiariausi gyventojai visgi yra krabai, todėl didžiausias džiaugsmas visiems turistams yra tuos krabus medžioti.

Mano rankoje laikoma lazda - krabų medžioklės įrankis. Jie mėgsta įsikabinti į tą šniūrelį ir tada galima krabą ištraukti, parsinešti namo, išsivirti ir suvalgyti. Sako, labai skanūs, tik, deja, dabar buvo ne sezonas, tai jie labai labai maži.

Štai mano draugai kinai ir užsiima krabų medžiokle. Vėliau vyriškis tiesiog įkrito į pelkę ir krabai nugalėjo šioje nelygioje kovoje, mat taip nė vieno ir nepagavome, bet labai stegėmės!

Išvada: jeigu norite pabėgti nuo Šanchajaus, Chongming visiškai tinka vienos dienos iškyloms, tačiau jeigu važiuosite autobusu, gali būti, jog prireiks dviejų dienų, nes atstumai saloje 40-50 km tarp objektų, tai galite per vieną dieną tiek ir nespėti.

Rodyk draugams

Tokia išmintinga fraze vadovaujasi mūsų draugė kinė, kuri vis nusiperka mažą cypliuką, jį užaugina ir po to suvalgo. Nes jų gyvenimo tikslas gi ir yra - būti suvalgytam.

Štai taip vakar atrodė Chengfeng parkas, į kurį mes nuėjome pasivaikščioti.

Kadangi vakar kinai šventė Qing Ming, tikėjomės, jog jie visi bus užsiėmę kapų tvarkymu, o ne pasivaikščiojimais po parkus, bet vaje vaje, kaip mes klydome.

Vakar buvo nedarbo diena. Kapų lankymas kitu metų laiku kinų laikomas nepalankiu, todėl tai vienintelė diena metuose, kai kinai vyksta tvarkyti kapų. Tačiau mūsų draugai, kurie tuoj tuoksis, taip pat nevažiavo tvarkyti kapų, nes tai irgi bus blogas ženklas prieš vestuves. Bet labiau norėčiau parodyti parką, kuriame šanchajiečiai džiaugėsi nedarbo diena, užsiimdami visokia įdomia veikla:

Kai kurie stovyklauja

Kai kurie plaukioja valtelėmis

Arba mašinėlėmis

Daug kas fotografuoja pavasarinius žiedus, tarp jų ir mes:

Žydinčios vyšnios

Parke žvejoti negalima, bet kaipgi atsispirsi tokiam malonumui

Vaikučiai čia bando pagauti mažytes žuvytes kibirėliais ir tiesiog rankomis, na o mamos ne tai kad neleistų, jos parodo, kaip geriau šią žuvytę pagauti.

Gi Kinijoje netgi raktų pakabukai gaminami su gyvomis žuvytėmis, kurios iki mėnesio ten gali išbūti gyvos. Šioks toks kultūrinis skirtumas

Čia vaikučiai už 1 yuanį per minutę gali sužvejoti auksinę žuvelę.

Na o čia - labai gražiai dainavusi moteriškė, su visu ansambliu.

Štai toks parkas su visa kiniška kultūra visame gražume. Nuo “smirdančio tofu” iki šimto badmintonininkų, parke laisvadienį gali rasti visko :)

Rodyk draugams

Šios dienos pagrindinis įvykis - kolegos brolio saugus atvykimas. Jam atvykus, išėjome pirkti didelės kuprinės, kad galėtų patogiai nešiotis atsivežtą mantą :) Na o svarbiausias ryto įvykis buvo pusryčiai gražiajame Beihai parke, kuris visas jau buvo sužydėjęs lotusais.

Tačiau iš tiesų, mums atsisėdus ir pradėjus darytis lietuviškus sumuštinukus, nebeliko kinų, stebinčių lotusus, visi žiūrėjo, kokie čia didžianosiai valgo tokius keistus dalykėlius :)))

Parkas visada yra gera vieta pasislėpti nuo vasaros karščio, o dar su tokiu vaizdu ir kiniškos dūdelės muzika pusryčiai tikrai gavosi pavydėtinai geri :)))

Tačiau dienos misija buvo nusigauti į Chengde - miestelį, kuriame buvo įsikūrusi imperatorių vasaros rezidencija. Taigi tik išėjus iš parko, sėdome į taksi ir išvažiavome į autobusų stotį, kurią mums nurodė kelionių agentūra, nepardavusi mums traukinio bilietų, motyvuodama tuo, kad visi bilietai išparduoti, įskaitant ir autobuso. Nebūčiau aš, jei nenuspręsčiau nuvažiuoti ir pati pasižiūrėti, taigi ir iškeliavome. Taksistas visgi nuvežė ne į tą stotį, tačiau praeivio kino dėka, mes pamatėme tolyje šviečiančius raudonus hieroglifus, nurodančius mūsų ieškomos stoties pavadinimą, tik atėjus nusipirkome paskutinius bilietus ir jau už 20 min važiavome.

Tiesa, ant bilietų yra nurodytos sėdimos vietos, na o pačiame autobuse vietų nėra, tai, be abejo, kinai kaip norėjo taip ir susėdo. Tokiose situacijose visada praverčia kinų kalba. Šiuo atveju: “Vairuotojau, atsiprašau, ar mūsų vietos neturėtų būti čia?” Vairuotojas, truputį parėkęs, išvaikė kinus ir mes patogiai atsisėdome drauge, taip kaip bilietuose ir nurodyta.

Kelias į Chengde labai gražus, matėme ir Didžiąją kinų sieną :)

Buvau skaičiusi, kad važiuojant į šiaurę nuo Chengde, gamta labai graži, vėliau kalvos ir slėniai virsta Saihanba gamtos rezervatu, kuris garsėja savo grožiu ir vaizdais. O atvykus netyčia, eidami pro šalį, pastebėjome turizmo agentūros iškabą, siūlančią nuvažiuoti būtent į šį rezervatą. Dviejų dienų kelionę užsisakėme kitai dienai, o patys išėjome ieškoti viešbučio.

Pasirodo, šiame miestelyje nėra nė vieno pigaus viešbučio, kuriame būtų galima apsistoti užsieniečiams, taigi deja mums keturiems teko imti trivietį kambarį ir mums su sese, taupant pinigus, miegoti vienoje lovoje. Toks kambarys mums atsiėjo 400 yuanių, taigi po 100 yuanių kiekvienam, kas Kinijoje ne taip jau ir pigu.

Vakarienei pasirinkome neblogą - medžiotojų - restoraną. Chengde pirmiausia buvo imperatoriaus medžiojimo vieta, tik vėliau, sužavėtas vietos grožio, jis čia įsirengė savo rezidenciją. Taigi mieste nesunku rasti meškienos, elnienos ir kitos žvėrienos, na o žymiausia čia - asilo mėsa.

Mes gi nebuvome tokie ekstremalai ir tik užsisakėme paragauti tradicinio mongolų užkandžio:

Tuo ir pasibaigė mūsų diena.

Rodyk draugams

Next »