BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2 valandos autobusu nuo Kuala Lumpūro ir tu jau Unesco pasaulio paveldo sąraše esančiame mažame miestelyje Melaka. Prieš 30 metų buvusi smirdanti pelkė, valdžiai susikaupus pavirto Unesco sąrašo vertu architektūriniu paveldu, kuris mums paliko labai gerą įspūdį.

Tik Kuala Lumpūre tau tinkantį autobusą susirasti ne taip paprasta, mieste gal kokios 4 autobusų stotys, iš kurių kiekvienos autobusai važiuoja vis kitokiomis kryptimis. Bet ta stotis net neturi kažkokio pagrindinio pastato, ten vienoje vietoje sustatyta daug daug palapinių, kurių kiekvienoje sėdi skirtingos autobusų kompanijos atstovas ir parduoda bilietus, praktiškai kiekviena kompanija veža į beveik tuos pačius miestus, jokio konkretaus tvarkaraščio ar tvarkos, žodžiu, sudėtinga.

Melakoje buvome apsistoję labai jaukiame hostelyje ‘Eastern Heritage’, kuriame mus labai juokino ten apsistojusių rusų šeimyna, kur šeimos moteris - tikra babanė - gal 50+ metų tetulė ištisai skalbė apatinius ir juos džiaustė, komentavo, kokie mes vargšiukai, kad basom vaikštom (ten neleidžiama vaikščioti su batais, bet aišku ji angliškai neišskaito), o jaunesnieji tai tik degtinę tempė ir daug keikėsi, kad pardavėjas nepardavė mango pigiau, nei už 1 lt, mat jie gi derėjosi. Ot galvoju kokių Oleginų šeima išsiruošė į Malaiziją, fantastika.

Čia gi kriauklė, kuri bažnyčioje atstoja šventinto vandens indą. Labai originalu, pamaniau.

O čia man už nugaros tai tiesiog svajonių transporto priemonė: važiuoji tai ne tik gėlių ir barbių apsuptyje, bet dar ir su geriausia visų laikų pop muzika, paleista ant viso garso, kad visas miestas galėtų džiaugtis su tavimi kartu tokia tavo laime.

Barbės:

Čia atrestauruota bažnyčia, man tai gražu. Miestukas labai mažas, bet labai tvarkingas. Ypač senamiestyje.

Čia aš valgau kaip tikras indas musulmonas - rankomis! O ir valgau ne šiaip ką, o omarą kario padaže. Nuostabu! Rekomenduoju!!

Čia štai mes slėpėmės nuo karščio dideliame prekybos centre, kuriame draugas prisipirko laikrodžių imitacijų po 10 lt, o aš tai dizainerių akinių imitacijų irgi už panašią kainą. Tada mes nusprendėme pusvalandžiui atiduoti mūsų kojas žuvytėms nugraužti. Tai būtent tokios žuvytės, kurios nukandžioja visą negyvą odą ir tokiu būdu tau daro pedikiūrą. Man labai labai kuteno, todėl ir nuotrauka tokia.

Čia viena iš daugelio gražių meno galerijų

Malaiziečiai - tamsūs, kai kurie va mėgsta taip stilingai pasidažyti plaukus.

Mečetėje vaikai spardė kamuolį:

Šalia mečetės - hinduistinė šventykla

Kanalas, kadaise buvęs Melakos klestėjimo priežastimi

Mums labai pasisekė, nes iš Melakos buvo autobusas, vežantis į Kuala Lumpūro oro uostą, iš kurio skridome į Singapūrą.

Tačiau iš Melakos yra ir autobusas tiesiai į Singapūrą, kuris iki Singapūro centro atveža per 2-3 valandas už gal 20 Lt. Tačiau aš nežinojau, kad yra tokia patogi galimybė, tai nusipirkau lėktuvo bilietus už labai pigią kainą, bet galiu pasakyti, kad nesvarbu, kokia pigi kaina, vis tiek neapsimoka skristi, nes paskaičiavus, kiek laiko ir pinigų atims važiavimas nuo miesto centro iki oro uosto abiejose pusėse, gaunasi, kad važiuoti autobusu vieni pliusai. Kitąkart žinosim :)

Rodyk draugams

Iš Kuala Lumpūro užsisakėme trijų dienų dviejų naktų kelionę į, sako, ilgiausiai gyvuojančias pasaulyje džiungles, kurios net per ledynmetį nebuvo paveiktos gamtos pokyčių. Pirmiausia mums teko porą valandų važiuoti autobusu, vėliau dar porą plaukti štai tokiu laiveliu:

Tačiau pati kelionė - nereali, nes oras labai labai grynas, visur tylu ramu, gali pamatyti visokių gyvūnėlių ir visokių žvėrelių, tik, aišku, ta džiunglių upė, pasirodo, yra virš 10 m. gylio, tai vien pagalvojus, kokie ten gyvūnėliai gali gyventi, man vis šiurpas nugara nubėgdavo.

Tačiau atvykome sėkmingai, gavome labai gerą hostelį, kurio prižiūrėtojas buvo visiškai nerealus - paskolinome ilgas kojines pasivaikščiojimui po džiungles, kadangi buvome žiauriai išsigandę, prisižiūrėję, kiek dėlių įkandimų ant kojų turėjo kiekvienas, parėjęs iš džiunglių.

O mes į džiungles ėjome naktį, per lietų. Pasiklausyti naktinių garsų, pasižiūrėti naktinių gyvūnų, iš kurių matėme tik skorpioną. Tačiau draugas, įsijautęs į tokią naktinę atmosferą, galvojo, jog drugelis jį puola ir iš panikos taip trenkė tam vargšui drugeliui, kad į pataikė man tiesiai į veidą. Po to jautėsi dar labiau nepatogiai, nes tų džiunglių bijojo labiau už visus ir tokia savo gynyba išsidavė.

Tačiau net ir naktinis pasivaikščiojimas šiose džiunglėse yra gana saugus, nes vaikštoma džiunglių pakraščiu, sutvarkytais takeliais, be to, ir su gidu. Todėl kitą dieną eidami į džiungles jau taip labai nebebijojome, mat vis dėlto ėjome dieną.

Įspūdinga, kokio aukščio medžiai, kokio dydžio augalai ir kokia džiunglių tankmė - dangaus praktiškai nesimato! Gamta visiškai kitokia - su poros cm dydžio skruzdėmis ir keliasdešimt metrų ilgio susivijusiomis lianomis. Paukščiai visokių egzotiškų spalvų, gėlės ryškiaspalvės. Matėme didžiulę miegančią žalią gyvatę.

Va mes įkopėme į kalną, nuo kurio atsiveria vaizdas į tas proskynas:

Taip pat labai smagu, kad parke įrengti virviniai tiltai medžių viršūnėse, todėl į džiungles gali pažiūrėti visai nauju kampu, pamatyti tai, ko vaikščiodamas apačioje niekada nepamatytum. Tik užsilipęs ant to tilto galų gale suvoki, kokie iš tikrųjų aukšti medžiai, kurių kamienas tėra 10 cm skersmens.

Taip pat mums teko aplankyti vietinių aborigenų kaimą, kur galėjome pasižiūrėti, kaip jie užkuria ugnį, kaip jie gyvena ir pan. Pasirodo, jie atsikelia prie upės vien dėl turistų, nes kasmet upė pakyla keliasdešimt cm ir nuplauna jų pasistatytus namus prie upės kranto. Šiaip gyvena visai kitame kaime, kuris turistams neprieinamas, ten esančios šeimos kas 5 metus nusprendžia, kas persikels prie upės kranto ir rodys savo buitį turistams, tokiu būdu uždirbdami visam savo kaimui.

Po to plaukėme daug mažesnėmis valtelėmis, sustojome smėlėtame džiunglių paplūdimyje ir draugai netgi maudėsi toje džiunglių upėje.

Kitąkart norėtųsi stipriai pasiruošti - atsivežti tinkamus batus ir tinkamus rūbus - ir eiti į tikrąsias džiungles, kur gyvena drambliai, kur galima nakvoti oloje, kur yra mažas nuostabus krioklys, tačiau visa tai palikome kitam kartui, nes pirmajam susidūrimui su džiunglėmis tokio pasivaikščiojimo pakraščiais mums pilnai pakako.

Rodyk draugams

kittokia

Kuala Lumpūras

Kuala Lumpūras buvo pirmoji stotelė mūsų kelyje. Ten susitikome su mano buvusiu kolega Pauliumi ir jo panele Katherine (žr. nuotrauką):

Kol Paulius su Katherine tyrinėjo Kuala Lumpūrą pėsčiomis, užsukdami į visokius turgelius ir ragaudami visokius užkandžius, mes gi per dieną pamatėme visas miesto įžymybes pasinaudodami autobusu “Hop-on, hop-off”. Tai - toks turas, kur per 2 valandas su gide apveža aplink miestą, sustojant visose žymiose vietose. Tada, kai jau nori, gali išlipti pasivaikščioti ir sugrįžti į jau kitą autobusą, kuris atvažiuos po pusvalandžio. Ir visa tai už 10 lt/dienai!

Nuotraukoje - tradicinė malaizietiška kirpykla kiniškame kvartale

Čia gi mes valgėme labai labai skanią šviežią žuvį musulmoniškame ‘Mamak’ restorane. ‘Mamak’ - tai restoranai, kuriuose parduodami indų musulmonų patiekalai, kita labai skanių restoranų ‘rūšis’ - ‘Nonya’ - tai malaizietiškos ir kiniškos virtuvės mišinys. Na o ant stalo matomas žalias arbatinukas ir padėkliukas po juo skirtas nusiplauti dešinę ranką, kadangi indai nenaudoja įrankių, valgo tik dešine ranka (nuotraukoje moteris už manęs kaip tik ir plauna tą ranką).

Čia aš prie karaliaus rūmų su vietiniu kareivuku

Čia šiaip toks miesto vaizdelis

Čia - skirtingų princų labai skirtingi galvos apdangalai

Čia - Malaizijos nacionalinis muziejus. Mums jis nelabai patiko, nes daug chaoso, aprašymai per ilgi, o eksponatai tokie irgi šiaip sau.

Labiausiai mums patiko orchidėjų sodas, kur augo va tokios visokios labai įdomios orchidėjos

Raudoni bambukai.

Iš jo matosi žymieji ‘Petronos’ bokštai ir KL TV bokštas

Čia - man labiausiai patikusi vieta Kuala Lumpūre - nepriklausomybės aikštė. Visas rajonėlis aplink pilnas man tokios gražios kolonialistinės architektūros

Dar šiek tiek pavyzdžių skirtingais rakursais:

Vaizdas nuo ežero

Pabuvę KL pusantros dienos, išvažiavome į džiungles ir manome, kad į KL grįžti daugiau nėra ko.

Rodyk draugams