BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Shanxi provincijos viduryje esantis dulkėtas miestas Taiyuan - vienas turtingiausių Kinijoje. Žėrinčios Gucci ir LV parduotuvės traukia čia milijonus kasdien uždirbančius, iš anglies gyvenančius, verslininkus, todėl bus atidarytas dar vienas prabangių prekinių ženklų prekybos centras (p.s. Kinijoje griežtai negalima sakyti “supermarketas”, nes tai stipriai sumenkina to prekybos objekto reikšmę). Šiuo tikslu ir atvykome susitikti su vienu įtakingiausių nekilnojamojo turto magnatų. Tai tiek apie darbą.

Šiame mieste visur vyksta statybos, kur bepažvelgsi - kažkas renovuojama ar statoma. Mus pasitikusi asistentė pati čia turinti bent 4 butus, skundžiasi, jog visi panašiai, todėl labai netinkama rinka pardavimui. Mus nustebino viena visiškai nereali kavinė, kur kava gal dvigubai pigesnė, nei Šanchajuje, užtat gaminama priešais tavo akis, malonių mergaičių. Sėdi tarsi “prie baro”. O kitas dalykas, kuris jau tipinis Shanxi provincijai - imunitetą (ir vyriškumą) stiprinantis actas. Kasdien reikia gerti po 10 ml, parduodamas mažais buteliukais, naudojant ilgą laiką sumažina cholesterolio kiekį kraujyje. Sako, dažnas miestietis naudoja šį preparatą. Jis išrastas jau 1377 m.! Vadinasi “baojiancu” (保健醋), Kinijoje bet kur galima užsisakyti internetu.

Tiesa, nusigauti į Taiyuan sudėtinga: skristi galima iki Shijiazhuang ir iki Taiyuan važiuoti traukiniu (bet va išskrendant Shijiazhuang mūsų skrydis buvo atidėtas neribotam laikui, galbūt vėl ateiviai kokį oro uostą užpuolė, kaip Kinijoje dažnai atsitinka), arba iš Šanchajaus važiuoti naktiniu traukiniu, kurį reikia užsisakyti labai iš anksto. Jei norisi skristi tiesiai - reikės mokėti tiek, kiek moka turtingieji Taiyuan gyventojai. Bent 500-600 lt į vieną pusę.

Na ir, be abejo, buvome nuvesti visiškai puikios vakarienės, tradiciniame, pilnut pilnutėliame, restorane. Kuris garsėja savo… makaronų pasirodymais!!! Pasirodo, kol ragauji tradicines šiose vietose šviežiai spaustas šaltalankių sultis, į privatų kambariuką (kur įprastai vyksta tokios verslo vakarienės) įveža štai tokią aparatūrą

Ir prasideda pasirodymas, kurio metu demonstruojami visokie skirtingi makaronų gaminimo būdai, pvz. siuvėjo makaronai:

Arba nuo galvos pjaustomi makaronai:

Arba su lazdelėmis atskiriami makaronai, kurie skrenda per tradicinio kiniško pinigėlio (be abejo, išdidinto) skylę:

Ir yra pagaunami asistenčių:

Ir paskutinis vakaro patiekalas - tempiami makaronai, kurių taip pat galima paragauti musulmoniškuose restoranėliuose, tik šie gaunasi kurkas plonesni už anuos. Procesas:

Vedėja demonstruoja, kokios geros kokybės gaunasi makaronai:

Taip pat vedėja sakė, kad jeigu gyventumėte Shanxi vienerius metus, kasdien galėtumėte valgyti vis kitaip pagamintus makaronus.

Na tai va, kas sakė, kad kinai valgo tik ryžius?

Rodyk draugams

kittokia

Sala Chongming

Xisha pelkių parko Chongming saloje gamtovaizdis

Vieną ilgajį savaitgalį, kol visi kinai stebėjo Drakono valčių lenktynes ir valgė zongzi, mes gavome progą pabėgti - į vieną didžiausių salų Kinijoje (mano draugas kinas sako, kad tai, po Hainan’io, antra didžiausia sala; oficiali propaganda sako, kad tai, po Hainan’io ir Taivanio, trečia didžiausia sala). Vos pusantros valandos didžiuliu tiltu nuo Šanchajaus ir atsidūrėme didžiuliame dirbtiniame miške - Dong Ping miškų parke. Išsinuomavome dviračius - ir pirmyn. Tačiau jeigu galvojate, kad tokį kelią važiavome pakvėpuoti grynu oru ir pabūti miške - klystate.

Nuotraukoje gana tipiškas vaizdelis: kinai visuomet mėgsta mums, užsieniečiams, padėti ir patarti.

Tiesiog Šanchajuje net ir privačių namų kvartaluose neretai uždrausta kepti barbekiu. Jau nekalbant apie turkiškus kebabus. O mūsų draugai kinai jau porą mėnesių klausėsi apie ypatinguosius kebabus, tai kai tik gavo progą, pripirko daržovių, liepė mums marinuoti mėsą ir vežėsi į parke esančią, specialiai griliui kepti pastatytą, teritoriją.

Nuotraukoje: taip kinai įsivaizduoja iškylą į gamtą. Nuotraukos dešinėje pusėje matosi kartoninė dėžė. Ji ten ne šiaip sau guli - toje vietoje yra akmuo, iš kurio skamba muzika, t.y. ta pati daina be perstojo, todėl mums teko imtis gudrybių.

Kebabai tikrai pavyko (neveltui pusę nakties marinavom), kinai labiausiai džiaugėsi, kad visi kepantys savo grilius mums pavydėjo ir klausinėjo, iš kur čia pirkom tokią mėsytę, nes principe ten nieko savo vežtis nereikia, vietoje nuomoja ir grilius, ir jau pamautus mėsa, žuvimi bei daržovėmis iešmelius, tau tereikia pačiam tik kepti ir mėgautis.

Nuotrauka: mes Xisha pelkės paukščių stebėjimo bokšte

Pirmajame parke pavalgę praleidome gerą pusdienį: žaidėme dažasvydį, važinėjome dviračiais ir kartingais, kai atsibodo, išvažiavome į pelkių parką.

Drugelis

Tiek pirmajame, tiek antrajame parkuose gyvena labai gražios kiniškos baltosios gervės, tačiau antrojo parko patys populiariausi gyventojai visgi yra krabai, todėl didžiausias džiaugsmas visiems turistams yra tuos krabus medžioti.

Mano rankoje laikoma lazda - krabų medžioklės įrankis. Jie mėgsta įsikabinti į tą šniūrelį ir tada galima krabą ištraukti, parsinešti namo, išsivirti ir suvalgyti. Sako, labai skanūs, tik, deja, dabar buvo ne sezonas, tai jie labai labai maži.

Štai mano draugai kinai ir užsiima krabų medžiokle. Vėliau vyriškis tiesiog įkrito į pelkę ir krabai nugalėjo šioje nelygioje kovoje, mat taip nė vieno ir nepagavome, bet labai stegėmės!

Išvada: jeigu norite pabėgti nuo Šanchajaus, Chongming visiškai tinka vienos dienos iškyloms, tačiau jeigu važiuosite autobusu, gali būti, jog prireiks dviejų dienų, nes atstumai saloje 40-50 km tarp objektų, tai galite per vieną dieną tiek ir nespėti.

Rodyk draugams

Tradiciškai, kinai renkasi tokius stalus, mat taip daug patogiau paragauti jų užsakomas dešimtis patiekalų

Kiniškas svetingumas, kaip ir dauguma pasaulio reiškinių, turi tiek gerąją, tiek ir blogąją pusę. Geroji pusė ta, jog jei esi svečiame mieste, jo gyventojas (nesvarbu, kad jis ten atsikraustė tik gal prieš pusę metų), turi tavimi visapusiškai pasirūpinti: visur vežioti, maitinti, girdyti ir visaip kitaip linksminti. Tačiau blogoji pusė tuomet, kai svečių priėmėjas turi reikalų ir tiesiog palieka tave pusdienį laukti jo mašinos servise, nes tuo tarpu jis priverstinai turi nuvažiuoti savanoriškai tvarkyti aplinkos (nemažai kiniškų firmų turi tokias “linksmybes” savaitgaliais). Tačiau jeigu mūsų priėmėjas atvažiuotų į Šanchajų, mes turėtume jį visaip kaip užiminėti. Lygiai tokia pat logika remiasi ir verslo partnerių priėmimas. Kinai gali išleisti apie 10 000 lt per vakarą ir laikys tai investicija į “gražią ateitį”, nes tokią dosnią dovaną priėmęs verslo partneris, negalės pasirašyti kontrakto su niekuo kitu - toks, pusiau slaptas, elgesio kodas.

Taigi šeštadienis prasidėjo dideliais, labai dideliais pusryčiais. Vėliau pusdienį pralaukėme, kol mūsų priėmėjas atsilaisvins, tačiau smagiai pliurpiau apie visokias įdomybes su vyručiais, o tada jau mes su draugu buvome nuvežti (visi kiti pasirinko “pamiegoti”) pasivaikščioti į Ming laikotarpio buvusių rūmų parką (nerekomenduoju, nieko gero), tik graži miesto siena:

Na, o po to patraukėme prie Konfucijaus šventyklos.

Nankine man ypatingai patiko taksistai - visi labai draugiški, mums be perstojo pasakojo apie vietinius skanėstus ir įdomybes. Reziumuojant: “žiūrėkite, kur ilga eilė, vadinasi, maistas ten skanus”. Vietiniai delikatesai: “ryžių makaronai su anties krauju” ir “smirdantis tofu” bei “vandenyje sūdyta antis” (kuri iš tiesų kilusi iš Ningbo).

Prie Konfucijaus šventyklos buvo labai mielas kiniškas šurmulys ir daug vietinių užkandžių, kas labai patiko mano draugui kinui, tai taip ir prasivaikščiojome, ragaudami. Kitas vietinis džiaugsmas - “lietaus gelės akmuo”, kuris turi labai daug spalvų. Iš jo pasidarėme po kinišką vardinį štampą. Per dvi valandas sutikau gal tris užsieniečius, kas man pasirodė labai labai keista.

Kelios akimirkos:

Kaip ir minėjau - gražus, kiniškas miestas.

Prasivaikščioję patraukėme jau mūsų laukiančios vakarienės, kur suvalgiau gal 50 vėžių (paruoštų aštriame, labai gardžiame padaže).

Tik vakarienės metu pagaliau kinučiai išgėrė po porą butelių alaus ir pradėjo nesidrovėti su manimi bendrauti. Tada paaiškėjo, kad juos labiausiai domino mano tikėjimas, kad juos labiausiai slegia tuoj planuosiamas nėštumas (visi stengiasi gimdyti ateinančiais, drakono metais) ir kaip jie džiaugiasi turėdami tokią nuostabią progą šitaip išgerti su draugais.

Na, o pabaigai - klausimas skaitytojams: kas čia?

Rodyk draugams

Next »