BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Grįžau po dviejų savaičių kelionės po Kiniją. Tebėra atvažiavusi sesuo, o ir paviljono darbai nestovi vietoje, taigi esu ganėtinai užsiėmusi, visgi papasakosiu apie pirmąją dieną Pekine.

Atvažiavome puikiai - kartu su bendradarbiu turėjome bilietus aukščiausios klasės traukinio kupė iki Tianjin’io, kur atsidūrėme laiku, tuomet apsižiūrėjome, kad laiko turime per daug, todėl greit pasikeitėme bilietus iki Pekino ir jau mažiau nei už pusvalandžio važiavome. Pekine turėjome misiją: susirasti sesę.

Sesei užsakiau viešbutį, atsiunčiau rezervacijos patvirtinimą, kuriame įrašytas kiniškas viešbučio pavadinimas ir adresas, viešbutį išrinkau netoli oro uosto, todėl tikėjausi, kad viskas bus gerai. Taigi tik atvažiavus pajudėjome iki oro uosto, nuo kur ėmėme taksi iki viešbučio. Taksistas, ieškodamas viešbučio, ganėtinai ilgai užtruko, o jau tada pradėjau pergyventi, kaipgi to viešbučio sekėsi ieškoti mano (nekalbančiai kiniškai) sesei.

Na ir ką, ateiname į viešbutį. Sakau: pas jus turėtų būti apsistojusi mano sesuo. Pavardė tokia tokia, ar yra. Pažiūri kompiuteryje, sako: ne, atsiprašau tokios nėra. Sakau: kaip nėra, pažiūrėkite dar kartą. Sako: ne, tikrai nėra, yra tik vienas užsienietis, pavardė tokia (duoda man pažiūrėti). Žiūriu: Kwong… Galvoju: ne, tikrai ne šita. Sako: taip, tik tokia rezervacija padaryta šiandienai.

Sakau: mano sesuo turi vieną vienintelį adresą Pekine - šitą, neįmanoma, kad būtų nuvažiavusi kur kitur. Patikrinkite dar kartą. (Tikrina)

Sako: ne, tikrai nėra, truputį palaukite. Sakau: ko aš galiu laukti, jei sesės nėra, neaišku kur ji, kiniškai nekalba ir pirmąkart atvažiavo į Kiniją. Man reikia interneto. (Pradedu stipriai pykti ir truputį rėkti). Tada ateina dar dvi moteriškės, kurios vėlgi sako man palaukti. Sakau: kas iš jūsų dirbo naktį. Atsako: ne aš, ne aš, ne aš.

Galų gale, nepraėjus nė pusvalandžiui, išlenda dar kažkokia moteriškė, kuri staiga atsimena, kad visgi naktį kažkas buvo atvažiavęs ir, ačiū Dievui, pasirodo, kad tai - mano sesė.

Laiminga pabaiga su lietuviška duona, sūriu ir saldainiais. Susikrauname mantą ir išvažiuojame pažinti Pekino. Pirmąją dieną apsilankėme Uždraustuosiuose rūmuose, Wangfujing skanėstų gatvėje, Hutong’uose, pavalgėme Pekino anties ir tokiu būdu pamatėme beveik viską, ką Pekine galima pamatyti.

Nuotraukos:

Štai taip pasipuošusios dauguma mažųjų Uždraustojo miesto lankytojų.

Imperatoriaus rūmai labai gražūs, tačiau neaišku kaip, aš išskaičiau, kad dirba kurkas ilgiau, nei iš tikrųjų dirba, taigi mes apsilankėme didžiosiose aikštėse, tačiau nespėjome iš arti pažiūrėti visų imperatoriaus sugulovių kiemelių, kurie ir yra įdomiausia dalis… Bet, manau, visada dar galima ten grįžti :) Šiaip užtrukome kokias 4 valandas ir be tų kiemelių, bet tokio lėtumo priežastys paprastos - didelis karštis ir sunkios, dviejų savaičių mantos pilnos, kuprinės.

Buvo laaaaabai karšta :)))

Uždraustojo miesto puošmenos

Tokie dideli indai - vandens talpyklos. Vanduo būdavo naudojamas gaisrams gesinti, žiemą indus kaitindavo, kad vanduo neužšaltų.

Čia - žymioji Pekino antis kepasi :))

O čia mums pjausto Pekino antį, ruošia valgymui. Supjaustymas trejopas: traški odelė, odelė su trupučiu mėsytės, mėsytė.

O Pekino antį reikia valgyti su štai tokiais priedais, tokiu padažu ir suvyniotą į ploną blynelį.

Čia Wangfujing gatvės skanėstai. Praeidami matėme, kaip gardžiai triauškina šilkaverpių kokonus jaunos kinietukės. Paklausėm, ar skanu. Sakė, jog labai :))

Rodyk draugams

kittokia

Made in China

Šiuo metu mano gyvenime nieko labai smarkiai nevyksta, nes daugiausia laiko praleidžiu akademiniame pasaulyje prie kompiuterio.

Visgi šis tas nutiko. Iš kvailumo (atsitraukus nuo darbų benaršant internete) sudalyvavau vieno internetinio puslapio konkurse, kur galima laimėti 3000 yuanių vertės kelionę į Huangshan. Ir ką jūs sau galvojate? Šiandien gaunu sau e-mail’ą, kad ėmiau ir laimėjau.

Tai nebežinau, ką daryti. Kelionė graži ir viską, tik iki ten reikia už savus nuvažiuoti ir dar dviratį išsinuomoti. Tai gautųsi 3 dienos (toli). Be to, ir taip mane kamuoja laiko stoka, o dar čia važiuoti atostogauti, bijau, kad sąžinė mane labai neramins.

Kitavertus, ten vyks mėgėjų dviračių lenktynės, bus labai daug žmonių iš visur suvažiavę. Viskas suorganizuota, prašmatnus viešbutis su normaliu maistu. Galbūt reikėtų mums leisti sau taip pailsėti. Be to, nepanašu, kad vasarą turėsiu labai daug laiko poilsiui…

Žodžiu, kaip sako, prieš svajojant pagalvok, nes gali dar ir išsipildyti :)))

Šiandien įdėsiu kelių daiktų nuotraukas, kuriuos pamatęs supranti, jog visgi esi Kinijoje:

Šie raudoni vokai yra skirti visoms progoms Kinijoje: pakvietimai į vestuves būtinai turi būti raudoni (vienąkart mokytoja gavo baltą pakvietimą iš korėjietės, tai galvojo, kad yra kviečiama į laidotuves, nes tik su laidotuvėmis asocijuojama šita spalva); jeigu dovanoji žmogui vokelį su pinigais kokia nors proga, taip pat reikia pirkti atitinkamą, puošnų, raudoną, kitaip jis nuliūs, nes baltas vokelis - nieko ypatingo, o jei yra proga, tai reikia švęsti ir atitinkamai tą žmogų pagerbti.

Dažnai atsitinka, kad tenka gerti per tokį plyšelį, nes gi skardinės pagamintos Kinijoje…

Šitaip supakuota sriuba išsinešimui. Ryžių makaronai su sultiniu, na tai atitinkamai ir sudėjo: ryžių makaronus su priedais - į dubenėlį, sultinį - į celofaninius maišiukus. Tu jau namie pasigamink.

Va kartais atsidaręs arbatos dėžutę pamatai, kad viena iš arbatos “etikečių” buvo sutaisyta mėlyna lipnia juosta :))

Rodyk draugams

1. Keistos vakarietiškų dalykų interpretacijos: ar tai būtų kinė, restorane mobiliu save fotkinanti su šakute prie akies, ar tai būtų daug majonezo maiste (suprask, gero norėjo - Negi jūs, vakariečiai, majonezo nemėgstat?), tokie ‘vakarietiškumai’ visada pralinksmina.

Turiu pasakyti, visgi nebūtina ragauti žaliosios arbatos skonio sprite’o, nieko gero. Vakarietiški dalykai geriau lai ir lieka vakarietiškais…

2. Gatvių plovimo mašina laabai garsiai “dainuoja” “Happy Birthday” :))

3. Priklausomai nuo sezono, gatvėse pilna skirtingų vaisių. Šiuo metu - ananasų. Važinėja visokie maži stalai, at kurių prikrauta ananasų ir visas diiiidelis ananasas, saldus saldus, kainuoja apie 4 litus. Be to, juos labai meniškai nuvalo, kad namie tereikėtų valgyti ir mėgautis. Tie “grioveliai” - išskobtos ananasų “akytės” (nežinau, kaip čia geriau paaiškinti :))

4. Jei nerandi savo norimo žiūrėti filmo už 2 lt gatvės parduotuvėlėje, tada www.tudou.com, www.youku.com ir www.56.com - tavo paslaugoms :) Pasirinkimas tikrai nemenkas.

5. Šiuo metu atsirado nauji, EXPO taksi. Yra penkios sąlygos, kada už kelionę nereikės mokėti: taksistui sugedo viešojo transporto kortelės nuskaitymo įrenginys, taksistas spjovė per langą, taksistas kalbėjosi mobiliuoju telefonu, taksistas pavojingai vairavo, taksistas keikėsi ir buvo nemandagus. Tereikia įsėsti į tokį mašiniuką, kuris, be viso to, yra labai naujas ir maloniai kvepia (kaina tokia pati, kaip ir kitų taxi):

6. Nors ir gyveni Kinijoje, tačiau atsibodus gali nueiti į tokią vietą, kur kinai yra mažuma, parduodami vakarietiškų dydžių (normalaus rankovių ilgio, o ne 3/4) drabužiai, picos, kepsniai, ir viskas (išskyrus sūrį ir duoną) už tą pačią kinišką kainą!

7.  Šanchajuje turbūt yra kažkokia vieta, kur specialiai krauna visokius dalykus ant ratų ir liepia žmonėms vežioti po miestą, vakariečiams pajuokinti, nes negi tikrai:

8. Supermarketuose parduodami ne gyvi karpiai, o visokios gyvos gražuolės žuvys, gyvos geldelės, gyvi omarai, krabai, tigrinės krevetės… Tikiuosi, kad kadanors turėsiu virtuvę ir galėsiu išmokti visa tai gaminti, nes, pasirodo, kai universitetas skelbia, jog “įrengs virtuvę”, tai nuėjęs į specialiai užrakintą kambarį randi mikrobangų krosnelę ir ryžių virimo puodą. Aišku, geriau negu nieko, bet krevečių neprigaminsi.

9. Visur kabo visokie linksminantys šūkiai, kaip antai mano universitete:

Truputį išsiliejusi nuotrauka. Lietuviškai tekstas +- būtų toks:

UNIVERSITETO KOKYBĖS POLITIKA:

Aukšta kokybė laikoma pačia švietimo esme. Teikti smulkmenišką, kruopštų mokymą, daugiausia dėmesio skiriant laivybai, tam kad išaugintume pirmos klasės specialistus.

Kinai mėgsta tokią truputį pompastiką, tai visur, pasinaudoję proga, skelbia daug žadančius šūkius ir “grand” idėjas.

10. Žmonės visur dėvi uniformas. Net jei kelnės keliais dydžiais per didelės, net jei švarkas juokingai kabo. Net jei parduotuvėje dirba tik du žmonės, jie jau bus tvarkingai aprengti, jei tai mergaitės - plaukai susukti į kuodelį ir privalomas makiažas, įskaitant lūpdažį (nes klientui maloniau žiūrėti į gražų veidą).

Rodyk draugams

Next »