BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano draugas pasidalino viena istorija.

Kartą gyveno toks imperatorius, kuris labai mėgo valdžią. Jo valdžia turėjo būti absoliuti, todėl karvedžiui besirengiant mūšiui, imperatorius paruošdavo detalų mūšio planą ir ne tik neleisdavo karvedžiui nukrypti nuo plano, bet kartu su juo pasiųsdavo dar ir seklį, kuriam buvo įsakyta nužudyti karvedį, jeigu šis sugalvotų nepaisyti imperatoriaus įsakymo. Karvedys neabejojo imperatoriaus teisumu ir vykdydavo jo nurodymus, kol kartą į pulką nepateko priešo seklys. Šis sužinojo imperatoriaus paruoštą planą, ir mūšiui prasidėjus vis užbėgdavo karvedžiui už akių. Karvedys suprato, kad jeigu laikysis imperatoriaus įsakymo - tikrai mirs, o jeigu nesilaikys ir bandys gintis kitu būdu - taip pat bus nužudytas, bet taip bent jau jo kariai turės viltį išgyventi. Taigi jis ėmėsi kitos strategijos ir ne tik kad nenumirė kovoje, tačiau mūšį laimėjo ir priešus sutriuškino. Grįžus į rūmus imperatorius jam tiesiog nieko nepasakė.

Mano draugas, kuris ir pats yra kinas, sakė, jog šią istoriją turėtų žinoti kiekvienas, norintis išlaikyti egzaminus Kinijoje, ir jeigu kinai viršininkai dažniau skaitytų savo šalies istoriją ir iš jos mokytųsi bei nebedarytų praeities klaidų, tai šalies ekonomika suklestėtų, politika pagerėtų o ir šiaip gyvenimas pagražėtų. Jis komentavo, kad karvedžiui pasisekė, nes kiti imperatoriai dar ir užsitikrindavo, kad visa kariuomenė klausytų tik jo vieno, o ne mūšyje turinčių vadovauti karvedžių. Ir viskas dėl valdžios troškimo.

Rodyk draugams

Mano draugo draugas :) turėjo užduotį, skirtą universiteto - aplankyti buvusį Šanchajaus getą ir ištyrinėti, kaip jis buvo pastatytas, kaip ten dabar žmonės gyvena ir pateikti projektą apie vieno pastato istoriją + pastato maketą. Pamačiusi nuotraukas, paprašiau draugo Andrejaus pasidalinti ir šiandien štai Jums rodau (deja, nuotraukos kraunasi labai lėtai - linkiu kantrybės :) :

Pastatai buvo pastatyti II Pasaulinio karo metu, kuomet į Šanchajų atsikraustė apie 20 000 žydų. Pastatai buvo statomi pačių žydų pinigais, mano rajone - Hongkou, todėl dizainas skaitosi labai jau “mandras”. Šanchajuje žydai gyveno gerai, buvo saugūs (net ir japonai jų neperdavė vokiečiams), nors iš pradžių sunku buvo apsiprasti, vėliau atsirado mokyklos, teatrai ir kt.

Antstatas :)

Šiandien dauguma Šanchajuje gyvenusių žydų grįžo į Izraelį ir gete gyvena tik visiškai paprasti kinai. Dauguma jų už kambarį moka 60 yuanių per mėnesį, todėl daugiausia - sumigravusių ir juodus darbus dirbančių žmonių. Plačiau galite paskaityti čia.

Tualetas

Kambarys

Kiekvienas rankas plauna tik savo nuosavu vandeniu

Elektros skaitliukai

Kai kur namukai net buvo suremontuoti

O kai kur - nebuvo…

Vonia ir dušas

Koridoriuje reikia įsijungti savo šviesą

Kažkokios išvados parašyti negaliu - tik svarstau, kad turbūt žydai kitaip tuose pačiuose namuose gyveno.

Linoreta, taip, primena bendrabutį, tik šitas - visam gyvenimui, o kai kurie taip gyvenantys uždirba toli gražu ne minimumą, kadanors apie tai parašysiu plačiau… Keisti žmonės :)

Rodyk draugams

Štai taip atrodė vienas iš paskutiniųjų Kinijos imperatorių.

Sekmadienį, kol draugas filmavosi, aš spėjau apibėgti visus mane dominusius Nankino turistinius objektus: pirmasis kurių - memorialinis muziejus, pastatytas II Pasaulinio karo metu įvykdytam genocidui atminti:

Muziejus - po žeme, pilkas, tamsus. Labai daug temomis sudėliotų eksponatų, video medžiagos. Aprašymai išsamūs ir parašyti netgi teisinga anglų kalba (taip pat ir kinų)! Daug nuotraukų, daug aukų pasisakymų, taip pat ir japonų karo veteranų pasisakymų. Žodžiu, bandomas suteikti įvairiapusiškas šio baisaus karo periodo pristatymas. Muziejus didelis, man jį apžiūrinėjant prireikė ne kartą atsisėsti ir atsigerti vandens, nes viduje tikrai tvyro rimtis ir labai sunkios emocijos.

Lauke, aikštėje, daug simbolikos:

Balti akmenys simbolizuoja žmonių kaulus, nes memorialinis muziejus tikrąja to žodžio prasme, pastatytas ANT vienos iš masinių kapaviečių.

Statula, simbolizuojanti taiką, šalia jos - baltų balandžių aptvaras.

Apibendrinant, labai įdomi vieta istorijos mėgėjams, tačiau jos lankymui reikia ypatingai nusiteikti ir pasiruošti, nes tokios nuotraukos, kaip prapjautas nėščios moters pilvas, kitaip dar ilgai gali persekioti košmaruose.

Tuo tarpu Nankino muziejus man pasirodė nelabai vertas dėmesio, galbūt dėl to, kad pora salių buvo remontuojamos, o kitkas buvo ganėtinai panašu į Šanchajaus muziejų, tik mažiau eksponatų.

Tiesa, vieno eksponato anksčiau nebuvau mačiusi: senoviški nefritiniai šarvai:

Na, o kitas objektas, kurį, deja, pasilikau paskutinį (reikėjo tiesiai važiuoti, po memorialinio muziejaus) - buvę prezidento rūmai. Nuostabus architektūrinis ansamblis Nankino centre, rodantis, kokiose patalpose Kinijai vadovavo garsusi Sun Yat-Sen’as. Gražūs sodai:

Akmenų kolekcija:

Vakarietiškas sodas:

Vaikščiodama, aš galvojau, kaip turėjo jaustis delegacijos, atvykusios iš užsienio, matydamos tokius apartamentus. Juolab, kad šitiek daug skirtingų pastatų ir skirtingų stilių parkelių ir visokių pavėsinių, kur, turbūt vykdavo svarbūs susitikimai.

Takelis į administracinį pastatą

Įdomiausia man pasirodė patalpų minimalizmas ir stipriai prigesintos spalvos. Dominuoja balta, ruda, šiek tiek žalios (lempos). Papildomų baldų ir daiktų - labai mažai, tik reikalingiausia. Konferencijų salė:

Užsieniečiams skirtas susitikimų kambarys - su sofomis, odinėmis.

Taip pat man labai įdomu pasirodė tai, jog kiekvieno ofiso baldai yra visiškai vienodi, nesvarbu, ar tai prezidentas, ar tai aukšto rango administracijos darbuotojas, ar paprastos sekretorės kabinetas. Stalai va tokie:

Kita labai paprasta, tačiau labai kiniška, taip pat labai graži idėja - kiekviename kabinete, be darbo stalo, taip pat yra ir du foteliai su mažu, arbatos staliuku. Manau, svečiui, persėdus prie šio staliuko, sumažėja atstumas, taip pat nebelieka pojūčio, katras iš kabinete esančių, yra svarbesnis/viršesnis, todėl lankytojas jaučiasi geriau, taip, turbūt, galima pasiekti geresnių rezultatų darbe:

Paskutinė mano užfiksuota nuotrauka: batukų kojytėms, kurios dar XX a. pabaigoje kinėms buvo idealas. Niekada autentiškų batukų nemačiau taip iš arti: pasirodo, jie - tokio pat ilgio, kaip mano smilius.

Šiame muziejuje labai plačiai aiškinama apie to meto valstybės santvarką, kas man pasirodė labai įdomu. Apie visas reformas tiek politiniame, tiek socialiniame lygmenyje. Tarkime, tuo metu vyravo “5 yuan” (5 +- ministerijų) sistema, kurių viena buvo “Egzaminavimo ministerija”, kuri ne tik rūpinosi mokslu, tačiau ir visų socialinių garantijų skirstymu, taip pat ir darbuotojų paskyrimu pagal jų kompetenciją. Tai parodo visiškai kitokį valstybės organizavimo modelį, kuris tuo metu laikytas idealu ir bandytas taikyti.

Deja, mano svečiavimosi prezidento rūmuose idilė truko neilgai, nes Nankine žmonės neturėjo EXPO, o prezidento rūmuose daugiausia žmonių - turistai iš gūdesnių kaimų, taigi kai dešimtą kartą šie, per pietus prisigėrę, taigi drąsos įgavę, turistai, pradėjo mane persekioti ir fotografuoti, aš tiesiog apsisukau ir išėjau gerti kavos į Starbucks’ą. Tuo ir baigėsi mano patyrimai Nankine.

Visumoje, buvo puiki savaitgalio išvyka, mane per TV rodys birželio 11 d., būtinai įdėsiu nuorodą į blog’ą.

Rodyk draugams