BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Štai taip Hong Kong’e gali sužinoti apie nuomojamas patalpas :)

12 valandą atėjo tiesos akimirka: gausiu vizą ar negausiu. Gavau! Jau buvau pasiruošusi keisti skrydžius, bėgti daryti kitokią vizą, nes, kaip sakiau, agentūros darbuotojai manė, jog gauti vizą tikimybė maža. Labai apsidžiaugiau ir, susitikusi su buvusiu bendradarbiu, nuėjau į Hong Kong’o istorijos muziejų. Jis, pasirodo, taip pat turi savo internetinę svetainę.

Turiu pasakyti, kad įėjimas nebrangus, muziejus didelis, tačiau man pasirodė šiek tiek paviršutiniškas. Lyginant su Singapūro muziejumi, kur detaliai ir labai tiksliai nusakomas miesto vystymasis ir plėtra, iliustruojant daugybe šaltinių ir faktų, man rodėsi, jog nemaža Hong Kong’o istorijos dalis muziejuje nutylima. Įdomiausi buvo filmukai apie taifūnus ir vandens stygiaus problemas. Didelė muziejaus dalis buvo apie priešistorę - t.y. žemės formavimąsi, dar nemažai apie neolitą su daug keramikos pavyzdžių, na o kai atėjo laikas dabartiniams laikams ir įdomiausiems faktams: slaptosios visuomenės, kultūrų susiliejimas ir kt., deja išsamumas baigėsi ir buvo pereita prie pašto ženklų kolekcijų ir to meto pinigų pavyzdžių, deja.

Visgi labiausiai patikęs vietos eksponatas buvo pavyzdiniai Cheung Chau bandelių šventės stulpai:

Pasirodo yra tokia šventė, ir anksčiau reikėdavo lipti į tą bokštą nusiimti viršutinės bandelės, na, dėl sėkmės. Tačiau kai pora vietinių konkuruodami belipdami užsimušė, ši tradicija buvo uždrausta ir nuo šiol stulpai stovi kaip puošmena - auka daoistų dievams.

Šiaip ne pirmą kartą Hong Kong’e esantiems, muziejų galima aplankyti, bet, mano nuomone, tai tikrai nėra pirmos būtinybės objektas.

Pasikultūrinus dar pasiėmiau ne tik laisvos, bet ir nemokamos spaudos:

Ir atsigėriau hongkongietiško gėrimo, kokio ne tik nesu ragavusi, bet anksčiau ir mačiusi nebuvau:

Smulkiai sutrinti riešutai su pienu.

Taip ir baigėsi mano dar viena viešnagė Hong Kong’e.

Rodyk draugams

Chi Lin vienuolynas

Kadangi praėjusį kartą jau aplankiau pačias turistiškiausias Hong Kong’o vietas, šįkart, remdamasi draugo patarimais, nusprendžiau keliauti į Kowloon (Devynių Drakonų) rajono gilumą, šiaurę, kurioje matyti tikresnis hongkongiečių gyvenimas. Iš tiesų, daugiausia mačiau kinus, vakariečių buvo tik keli ir dar visas rusų turistų autobusas su kine gide, šaukiančia “davai davai”…

Pripratau Kinijoje parkeliuose gurkšnoti ir kramsnoti, taigi Hong Kong’e pirmiausia mane sudrausmino ir liepė išmesti tą patį skaniausią pasaulyje rytinės kavos puodelį. O tada ir vėl nepasisekė:

Tačiau visai šalia įsikūręs Nan Lian sodas visgi buvo atidarytas. Man pasirodė, kad tai geriausias mano matytas japoniško, kiniško ir korėjietiško sodų stilių mišinys, nustebinęs itin ryškiomis spalvomis:

Draugas hongkongietis sakė, kad ryškios spalvos turbūt naudojamos pagerinti vietos fengshui. Daugiau apie parką angliškai radau čia, tačiau spalvų simbolizmo, deja, nepaaiškina.

Tarp augalų įsikūręs budistinių vegetariškų valgių restoranas.

Neįprastai žalsvo mėlynumo akmuo

Nors oficialiai rašoma, kad sodas Tang dinastijos kiniško stiliaus, tačiau būtent šitas vaizdelis man kurkas labiau priminė Japonijoje matytus sodus. Taip pat labai keista, jog pakėlus galvą matosi kalnas ir daugybė dangoraižių, o vaikščioju tai sode…

Po poros valandų taifūno stiprumas tesiekė tik 1 balą ir visgi man pradėjo sektis - vienuolyną atidarė. Kinijoje jau aplankiau nemažai budistinių šventyklų, tai šitas vienuolynas nustebino nebent tuo, jog jį prižiūri vienuolės moterys - visos tvarkingai nusiskutusios pakaušius, besišypsančios ir labai malonios.

Vėliau patraukiau į Wong Tai Sin šventyklą, kuri, pasirodo, yra tokia moderni, kad turi net savo internetinę svetainę.

Šventykla man pasirodė neįprastai spalvota, labai patiko idėja prisidegti smilkalus nuo mokytojo žibinto:

Apėjau, apėjau ir patraukiau į Kowloon city - rajoną, kuris ilgą laiką išliko niekieno valdžioje (nei britų, nei kinų, nei dar kieno nors), kadangi turėjo fortą ir miestą atitvėrusią sieną, kurios dabar išlikusi tik maža dalis, kurią galima pamatyti Kowloon City Wall parke. Dabar, man pasirodė, jog ši miesto dalis nebesiūlo nieko egzotiško, nors kadaise tai buvo prostitucijos, lošimų ir narkotikų Hong Kong’e lopšys. Šiandien - tai tik pilnos iškabų gatvės ir didelis prekybos centras, tiesa, labiau autentiška vieta, negu miesto centras:

Prisivaikščiojus grįžau ir labai apsidžiaugiau: pasirodo mano buvęs bendradarbis mūsų nelaimingą hostelį rado, tačiau nebuvo įleistas, taigi nusipirko vietinę tel. kortelę ir paliko man savo numerį. O Hong Kong’e vietiniai skambučiai visur nemokami: net išeinant iš oro uosto galima pasiskambinti tiek į mobilų, tiek į laidinį telefoną Hong Kong’e.

Na tai pagaliau mes susitikome ir išsiruošėme jau ne miesto apžiūrėti, o kompiuterių, mat Hong Kong’e nereikia mokėti mokesčių ir dabar už pvz. Fujitsu 4GB RAM atminties kompiuterį tereikia mokėti apie 1300 lt. Su 2 metų garantija ir visu kuo. Apžiūrėjus visas kainas ir pasiūlą, tradiciškai viename iš nedaugelio parkelių išgėrėme alaus ir išėjome susitikti su mano draugu hongkongiečiu, kuris mus supažindino su visiškai nuostabia budistinio vegetariško maisto virtuve. Dabar jau pradėjau ieškoti tokio maisto atitikmens Šanchajuje, nes tikrai labai patiko: visokia sojos varškė, daržovės, sriuba. Padažai labai skanūs, maistas labai paprastas ir lengvai virškinamas.

Štai ir mano likimo draugas, taip pat vizos prasitęsti išsiruošęs buvęs bendradarbis Adomas ir mano draugas hongkongietis Jeffrey.

Rodyk draugams

Taip mane pasitiko Hong Kong’as.

“Kinija - tai ne Europa” sakė buvęs mūsų ambasadorius Kinijoje. Iš tiesų, užsieniečiui čia gyventi nėra lengva, ir tai aš kartoju kasdien. Be viso kito, vizos yra didelis galvos skausmas dažnam emigrantui. Tiems, kam pasisekė, ir yra pakankamai suaugę (virš 25 m.) ir gali pasidaryti darbo vizą, šiuos kryžiaus kelius tereikia pereiti kartą. Tačiau deja esu per jauna, į universitetą užirašyti man jau buvo per vėlu, taigi taip jau išėjo, kad likau su turistine viza šiam pusmečiui. Ką tai reiškią? Turistinė viza Kinijoje leidžia išbūti 30 dienų, tačiau Šanchajuje 2 kartus ją galima prasitęsti. Taip ir išbuvau čia 3 mėnesius, tačiau po 3 mėnesių reikėjo išvykti, na tai pasirinkau Hong Kong’ą, kaip dažnas emigrantas. O Hong Kong’e yra kokių tik nori vizų paslaugų - tik mokėk, jie net pasus išveža į Kiniją ir pratęsia kiniškas vizas, jei tau reikia :)

Man gi reikėjo paprastos turistinės 2 kartų įvažiavimo vizos, nes nutaikius progą, po 30 dienų važiuosiu į Filipinus. Bet net ir šią vizą gavau vos vos, sakė, kad jau per daug pas mane kiniškų vizų. Na, nežinau, ar 9 kiniškos vizos per nepilnus 2 metus yra daug :)

Tačiau turistinė viza Kinijoje taip pat riboja tavo galimybes. Taigi negali legaliai dirbti. O jei dirbi nelegaliai, nė iš šio, nė iš to pas tave pradeda lankytis policininkai, tikrinti įmonę ir namus, galų gale deportuoja (jau 5 pažįstamus “grąžino”) :) Žodžiu, nėra lengva…

Na o atvykus į Hong Kongą, sėkmingai susiorientavau ir jau galvojau, kad dar spėsiu susitikti su senu pažįstamu hongkongiečiu, sėdau į autobusą ir… valandą laiko užtrukau vienoje stotelėje, nes kažką apatiniame autobuso aukšte ėmė ir apvogė…

Atvykusi į savo rezervuotą hostelį pamačiau štai tokį vaizdą:

Štai taip džiūvo paklodės, ant kurių vėliau turėsiu miegoti. Taip pat pamačiau visokių nemielų vabaliukų, tačiau… apsisukti ir išeiti kitur negalėjau, nes mano buvęs bendradarbis pavėlavo į lėktuvą ir turėjo parsirasti vėlyvą naktį, taigi būtinai turėjau jo sulaukti, o negi per taifūną lauksiu gatvėje… Ir ačiū Dievui, kad likau, nes mano buvęs bendradarbis per vėlai atvyko į muitinę, o ji naktį nedirba ir negalėjo kirsti sienos iš Kinijos į Hong Kong’ą, taigi hostelyje atsirado tik kitą dieną po pietų (taip taip, man teko iškęsti ten visas 2 dienas, niekam nerekomenduoju Chung King Mansions!!).

Tačiau vis dėlto kažkas gražaus įvyko ir šį nesėkmingą vakarą. Mano pažįstamas hongkongietis manęs sulaukė ir visą vakarą pasakojo apie savo gyvenimą Hong Kong’e ir svetur. O ką papasakoti jis turėjo, nes pats yra Nyingma tibetietiško budizmo atšakos išpažinėjas, Saudo Arabijoje dirbo vertėju ir šiaip labai malonus žmogus. Tik vienas dalykas, ką jis pasakė mane išgąsdino: sakė, jog ryte taifūnas turėtų pasiekti 8 balus, tada jis pakeis kryptį, Hong Konge bus didžiulis škvalas, nedirbs jokios agentūros ir aš negausiu savo vizos…

Bet visgi man pasisekė ir kita diena buvo labai labai graži. Apie tai - rytoj.

P.s. atsiprašau, kad praėjęs įrašas buvo taip seniai seniai, mano kiniškas internetas dažnai neleidžia nė elektroninio pašto pasitikrinti, jau net nekalbant apie nuotraukų įkėlimą…

Rodyk draugams

Next »