BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
kittokia

Sprendimų metas

Atėjus pavasariui ir vėl žydint magnolijoms, stipriai susikaupiau ir nusistačiau naujus prioritetus.

Pirmiausia, sudalyvavau visiškai nuostabiame projekte, pavadinimu Global Service Jam. Jis - tarptautinis, vyko gal virš 130-yje miestų ir iš tiesų sunku papasakoti, ką gi mes ten veikėme. Susirinko būrys jaunų, entuziastingų, ambicingų ir drąsių žmonių - tiek kinų, tiek užsieniečių - kuriuos vienija vienas tikslas: noras pakeisti visuomenę/pasaulį, o gal tiesiog save patį. Pasiskirstę į grupes, penktadienį dirbome 7 valandas, šeštadienį 12 valandų, sekmadienį - dar 7, ir po tiek laiko jau turėjome paruošę naujų paslaugų/verslo planus, kuriuos su pasididžiavimu pristatėme gausiam būriui žiūrovų ir klausytojų. Susipažinau su patyrusiais, kosmopolitiškais žmonėmis ir gavau patarimų iš tokių ekspertų, kurie prabuvę Kinijoje 10-15 metų dalinosi patirtimi ir įgytomis žiniomis tiesiog apie tai, kaip teisingai Kiijoje vystyti savo verslą ir inovacijas - taip, kad pasisektų. Mano grupėje dirbome ties mano idėja, kurią išplėtojome tiek, kad gavome geriausios idėjos prizą ir daugybę paskatinimo ir netgi susidomėjimo investuoti. Žiūrėsim, kas bus toliau, bet po šitokio įkvėpimo atrodo, kad viskas įmanoma.

Čia - viso pasaulio projektai, galima prisijungti ir pasižiūrėti, kokios problemos kamuoja pasaulio gyventojus, ir kaip jiems atrodo, kad jas galima išspręsti.

Be šito įvykio, išėjau iš darbo. Supratau, kad įmonė nesiplečia taip, kaip turėtų plėstis, bei veiklą vykdo kitaip, nei buvo žadėta. Tolimesnių perspektyvų nematau, nors viršininkė norėtų, kad likčiau dirbti bent pusei etato. Labai gaila, kai stipri idėja ištirpsta kitame kultūriniame kontekste, išlaikydama tik menką savo šešėlį. Labai patiko dirbti su Kinijos paaugliais, matau didžiulį potencialą, ir matau, kaip jie skiriasi nuo savo tėvų. Kalbėjau apie tai su viena ukrainiete, kuri sakė, kad Ukrainoje panaši situacija - didžiulis atotrūkis tarp skirtingų kartų, būtent pasaulio suvokime. Kinijoje iš to kyla nemažai problemų.

Prasidėjo naujas semestras universitete. Paskaitų šį semestrą pasirinkau tris: nacionalizmas ir tapatybės klausimas tarptautiniuose santykiuose, šiuolaikinių tarptautinių santykių teorija ir šiuolaikinės Kinijos diplomatijos analizė.

Pirmoji paskaita labai saugi, mat dėstytojas kątik iš Amerikos sugrįžęs kinas, todėl laikosi labai politiškai korektiškos pozicijos, ir temas analizuoja gana paviršutiniškai - nors praėjusią paskaitą, kai kalbėjome apie Pietų Kinijos jūrą dar turėjau vilties, po paskaitos supratau, kad diskusijos su kursiokais padėjo daug giliau ir prasmingiau analizuoti situaciją. Kartais dėstytojai mieliau pasakoja, ką perskaitė kitoje knygoje, nei išsako savo nuomonę - na, bet visaip pasitaiko.

Antrosios paskaitos dėstytojas stengiasi įkvėpti auditoriją. Pasakoja apie tai, kaip reikia išlikti kukliam ir smalsiam, atviram skirtingoms nuomonėms ir idėjoms. Akcentuoja rašto svarbą, teigia, jog stipriausias tekstas tada, kai paprastais, nesudėtingais žodžiais nusakomos didžiulės idėjos, ir tai bus vienas iš egzamino kriterijų, 5% galutinio pažymio.

Paskutiniąją paskaitą veda labai maloni profesorė, turintį patirtį dirbant Amerikoje, Vokietijoje, Japonijoje. Kaip suprantu, ji taip pat laisvai kalba šiomis kalbomis. Mintinai pasakoja statistiką ir faktus bet kurio dešimtmečio Kinijos tarptautinių santykių srityje. Labai įkvepia, tik tiek, kad visas šias paskaitas klausau per vieną dieną - pirmadienį, tai 10 valandų kiniškų paskaitų apie politiką ir tarptautinius santykius “atlaikyti” kartais būna sunku.

Balandžio mėnesį turėsiu kvalifikacinį magistro laipsnio egzaminą, po kurio galėsiu ramiai rašyti magistrinio eskizą, kurį patvirtinus galėsiu rašyti ir patį magistrinį.

Lygiai už savaitės į Šanchajų atskrenda Andrius Mamontovas - labai nekantrauju ir laukiu koncerto. Kaip smagu, kai truputis Lietuvos aplanko mus, tolimuosius emigrantus.

Praėjusią savaitę pirmą kartą apie mane publikavo straipsnį kiniškai: čia. Panaudota Pauliaus Staniūno nuotrauka iš EXPO laikų, bet Kinijoje mažai autorinės teisės rūpi, tai bent jau blog’e patvirtinsiu nuotraukos autorystę. Su žurnalistu kalbėjome apie dabartinį Kinijos partijos suvažiavimą ir švietimo reformos Kinijoje svarbą.

Kai bandžiau surasti šios publikacijos nuorodą, ėmiau ir pagoogl’inau savo vardą ir pavardę. Tai va, radau ir dar vieną straipsnį-interviu su pačia savimi, kurio neatsimenu davusi. Tačiau iš citatų suprantu, kad tai - vienas mano senų straipsnių apie Kinijos moteris. Mano nuomonės per kelis metus šiek tiek pasikeitė, tačiau bendras supratimas panašus - smagu, kad apie Kiniją kalbama, analizuojamos naujos, kitokios temos ir kinus bandoma suprasti iš skirtingų perspektyvų. Manau, kad Kinijos baimę geriau keisti į naujas galimybes, o tai jau vienas žingsnis pirmyn.

Rodyk draugams

Menininkės Yang Liu darbas, rodantis reliatyvią viršininko poziciją Kinijoje ir Vokietijoje

Mieste su tūkstančiais galimybių, radau sau darbą su vaikais ir su viršininke kine. Kas čia tokio, kad viršininkė - kinė? Sakysim, pavyzdys iš kasdienybės:

Lyjant stipriam lietui, viršininkas (įmonės savininkas) stovi po stogeliu, o generalinis direktorius kaip didvyris bėga į lietų ieškoti taksi. Taksi per lietų rasti net Šanchajuje nelengva, bet šefo noras - tai besąlygiškas įsakymas, ir nesvarbu, ar nemoki, ar nenori, ar nepriklauso - reikia vykdyti, iškart. Generalinis direktorius, radęs taksi, atveža jį priepat viršininko kojų, kur jis patenkintas įlipa ir nuvažiuoja.

Nebūtina laukti tokių kraštutinių situacijų. Mano viršininkė sprendžia kokia spalva spausdinti sąskaitas-faktūras ir piktinasi, barasi, jeigu atspausdinama kita spalva. Vėliau valandą pamokslauja, kaip yra būtina prieš ką nors darant tris kartus pažiūrėti ir kitąkart taip nesuklysti.

Kinai mėgsta užsieniečius, negaili ir jiems mokėti. Jie sako: “Nori pas mus dirbti? Priimk mūsų taisykles, ir mes tau duosime viską.” (Išskyrus sveikatos draudimą, laisvus savaitgalius ir apmokamas atostogas.

Jeigu nori turėti asmenines pareigas su kažkokia atsakomybe ir viena kryptim tobulėti - tai tik tavo “ego” atspindys. Kompanija yra “mes” ir tu turi daryti viską, kas kompanijai yra geriausia, pamiršdamas save. O kas kompanijai geriausia? Be abejo - tai, ką viršininkas liepia.

Tai va, suprasti kinų kultūrą yra viena, o priimti kinų kultūrą turbūt man dar nepasiekiamas dalykas.

Pritariu abiems komentarams:

Taip, čia kitaip :) O atsidavimas čia suprantamas vėlgi - kaip atsidavimas viršininkui. Kadangi labai plona, beveik nematoma riba tarp asmeninio ir darbinio, privataus ir profesionalaus, kadangi daugiausia verslo daroma su draugais, per draugus ir pan. Geras pavyzdys būtų Šiaurės Korėjos lyderio supratimas tenykštėje visuomenėje, tik va viršininkas šiek tiek mažesniame mastelyje.

Rodyk draugams

kittokia

Patarimas

Viena mano mokinių siunčia patarimus užsieniečiams, kad lengviau būtų adaptuotis atvykus į Kiniją:

I dimly remembered that some suggestions for foreigners in China were needed.So~Here we go

Rule no. 1–Do Not Be Surprised At the Enormous Number of People where you can see at every corner of the country,You’ll get used to it.

Rule no.2–It must be mentioned that not every resident is thoughtful and civilized,do not be shocked at some actions they might do in public,(taking loudly on phone,peeing,spitting,etc.)(I know it sounds ironical.But a civilization takes time to build up)

Rule no.3–Avoid political subjects,when accidentally bumped into one,change the subject.(you will probably find leftist hiding in the crowd who has been totally brainwashed by the C.P)

Rule no.4–Follow the basic rules above,and wait patiently until the rest of the rules occur to me:P

Kaip jums augančios kartos požiūris ir savikritika?

Rodyk draugams

Next »