BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
kittokia

Diena Chengde

Pakeliui iš Vidinės mongolijos parkų, nugirdau moterį šnekant telefonu apie tai, kad yra užsirezervavusi mašiną kelionei į Pekiną. Taigi iš jos gavau kontaktą, pasiskambinau ir susitariau, kad išvažiuosime 2 val., vairuotojas sustos prie Didžiosios kinų sienos pakeliui, palauks valandėlę, kol mes palaipiosim ir pasifotkinsim ir tada toliau nuveš mus į vakarinę Pekino traukinių stotį, iš kur vakare mes su sese jau turėjome bilietą į tolesnę mūsų stotelę - Xi’anį.

Taigi anksti ryte išsiruošėme į imperatoriaus vasaros rezidenciją, kad spėtume išvengti minių ir į savo užsakytą mašiniuką. Rūmai įdomūs. Ten gyveno paskutinioji Kinijos imperatorė Cixi, apie kurią ir parašyta knyga “Imperatorė Orchidėja”. Taigi buvo galima iš arti apžiūrėti, kokioje lovoje ji miegojo, kokiais daiktais naudojosi ir pan. Tikrai istorinė vieta.

Sesė džiaugiasi tradicine architektūra :)

Patys rūmai anksčiau buvo imperatorių medžioklės plotai, tik Kangxi imperatorius 1703 m. susižavėjęs nusprendė vėliau ten įkurti rūmus, kurie po tokio užmojo ilgai buvo apleisti ir vėl prikelti gyvenimui tik XX a. pradžioje, kai Pekiną buvo užėmę užsieniečiai ir imperatoriui su visais rūmų biurokratais teko bėgti ir slėptis - būtent šioje vasaros rezidencijoje.

Visi namukai išdėlioti protingai - tais laikais nebuvo oro kondicionieriaus, bet dėl medžiagų, naudotų namukų gamybai ir dėl vietos, juose vėsu.

Prie rūmų - labai gražus parkas, sukurtas pagal Hangzhou ir kt. žymias gražias vietas, kurių pavadinimų neatsimenu. Hangzhou vardas užsifiksavo, nes pati esu ten buvusi ir neabejotinai, tikrai matosi, kad bandyta Hangzhou grožį perkelti čia.

Kinai ir patys labai džiaugiasi tokiu grožiu. Perrenginėja vaikus ir fotografuoja lotosų fone:

Arba atneša paukštukus pasiganyti:

Turas po rūmus vyko sklandžiai, tik, deja, buvo didelis rūkas, todėl mums nepavyko pasidairyti gražių vaizdų, kurių gražiausias - Potalos rūmų Lasoje kopija. Matėsi tik tiek:

Putuo Zongcheng šventyklos nuotrauka iš history.cultural-china.com palyginimui:

Tačiau matėsi siena, juosianti rūmus:

Pasitaikė šiek tiek Chinglish’o:

(bandė parašyti “parking”)

Taip pat ir laabai mielų pastebėjimų:

The grass is growing please don’t disturb (originale menka klaidelė: disturd)

The grass has life, please don’t step ;)

Tiek iš rūmų.

Vėliau susikrovėme mantą, išvažiavome prie stoties, kur mūsų mašiniukas turės mus pasitikti, tiesa, vairuotojas skambino 4 kartus, reikalaudamas, kad išvažiuotume anksčiau.

Visgi mes oru gyvi nebūsime, taigi pirma pavalgėme. Iš čia ir “Žuvies skonio baklažanų” nuotrauka, kurią sesė padarė specialiai mamai pasižiūrėti:

Na o tada atvažiavo mūsų vairuotojas su savo kietąja juoda Honda tamsintais visais stiklais.

Visą kelią iki sienos vairuotojas kalbėjosi mobiliuoju ir derino visokius reikalus.

Kai nusukome nuo greitkelio link sienos, jis iš piniginės išsitraukė kažkokį seną kvituką ir įteikė tame poste dirbančiai moteriškei (greitkeliai mokami).

Atvažiavome iki Jinshanling sienos atkarpos. Žmonių nedaug, tik didelis rūkas ir karšta. Tačiau mes pasiruošę lipti. Tik, deja deja, vairuotojas nesutiko, kad mes įeitume į tą mokamą teritoriją, nes pasiklausė darbuotojo, kuris jam atsakė, jog tai, mažiausia, užtruks dvi valandas.

Aš pasižiūrėjau, kad tame turistiniame objekte yra keltuvas, kuriuo galima pasikelti, nusifotografuoti, ir nusileisti, o mums tik to ir reikia. Bet vairuotojas 10 min dejavo, kalbėjo, kaip jis pavėluos grįžti vakare atgal į Chengde, kur jam reikės nakvoti Pekine ir t.t. ir pan.

Aš, aišku, jam priminiau, kad mes taip tarėmės, tačiau jis, atseit, nežinojo, kad mes norėsime į tą sieną lipti (atkreipsiu dėmesį, jog nuo stovėjimo aikštelės sienos VISAI nesimato).

Žodžiu, sesė pastebėjo, kad rūkas, įėjimas ir keltuvas mokamas, pamatėme sieną iš toli, ir užteks čia ginčytis, lai veža tada. Ir išvažiavome sienos nepamatę.

Pravažiavęs pro greitkelio postą, jis vėl padavė kažkokį netikrą kvituką, kurį šįkart darbuotoja pastebėjo. Tada jis puolė bartis ir keiktis.

Greitkelyje mes toliau stebėjome mielumo išraiškas, šįkart tai buvo tvarką reguliuojantys ženklai kelyje:

Prieš įvažiuodami į Pekiną sustojome ir vairuotojas nusiėmė mašinos numerius….

Važiuodami nusukome iš greitkelio, kur iškart už mokėjimo budelių mūsų laukė du vyrai, kurie kažką išsitraukė iš bagažinės, vos ne su mūsų daiktais. Vėliau grįžome į greitkelį.

Tada prasidėjo skambučiai, vairuotojas pradėjo atsakinėti “taip, tuoj būsiu, paimsiu, iš kurios vietos ir pan.”, o man pradėjo aiškinti, kad jo mašina - nelegali, todėl jis negali nuvežti mūsų iki stoties, kaip buvo tartasi.

Aš, be abejo, jam pasakiau, kad tu su mumis tareisi kitaip, dabar mes ne tik sienos nepamatėme, tu mus dar ir išleisi viduryje Pekino, kur mums vėl reikės ieškoti taksi, vėl atskirai susimokėti, ir ką, būsime susimokėję tau dvigubai daugiau, nebūsime nė atvažiavę kur reikia, nė sienos pamatę. Jis pamąstė, kad tai - mano kaltinimas, kad jis mus apgaudinėja, o tai jau jam kirto per ego, todėl buvome atvežti iki pat stoties.

Stotis tikrai didelė ir graži:

Tik šioje stotyje mes turėjome laukti traukinio gal 4 valandas, nes jis stipriai vėlavo, tačiau tai buvo tik pradžia. Dėl didelių liūčių vietoje 10 valandų traukiniu, mes važiavome 17 valandų. Tiesiog stovėjome vienoje stotyje kelias valandas ir laukėme, kol bus leista važiuoti.

Tai buvo dabartinių įvykių Kinijoje pradžia - purvo nuošliaužos vėliau nusinešė daugybę gyvybių, dėl kurių būtent šiandien visoje Kinijoje paskelbtas gedulas. Asmeniškai man tai atsiliepia tik taip, kad kiniškuose youtube.com atitikmenyse šiandien negalima žiūrėti video, galima pasižiūrėti tik filmuką apie purvo nuošliaužų aukas.

Rodyk draugams

Pavalgę pusryčius, pajudėjome į kitą gražųjį objektą - Mėnesienos ežerą. Deja, mažai tos mėnesienos: ežeras apėjęs žolėmis, pilnas turistų, aišku visi verčia jodinėti, matuotis durnus drabužius ir kt. O, deja deja, kai važiuoji su turistine grupe, tenka tokioje vietoje pasilikti porai valandėlių. Tai ką, fotografavomės ir laukėme :)

Tiesa, tame parke nematėme jokių užsieniečių, tik vieni kinai.

Ežero pramogos:

Taip, tiesiog atvažiuoji pasižiūrėti gamtos, tačiau per tuos kinus jokios gamtos nesimato :)

Va ir sesės supanašėjusios:

Čia jau pakeliui, matėme, kaip krauna Pekino kopūstų siuntą į Lietuvą :)))

Chengde dar ne tokie mastai, kaip Gansu provincijoje, kur visas kaimas parduoda vien bulves, vien morkas ar dar ką nors. Važiuoji ir galo toms daržovėms nematai, tačiau specializuojasi tai tik būtent savo vienoje daržovių rūšyje :)))

Grįžę į Chengde vėl apsigyvenome brangiajame viešbutyje ir patraukėme į šventyklą, pavadinimu Puning. Joje yra įspūdinga medinė Bodhisattvos Avalokitesvaros statula - skelbiama - didžiausia pasaulyje. Pati šventykla labai graži, pastatai tiek tibetietiško, tiek kiniško stiliaus, kažkokia darni harmonija :)

Tuo metu, kai mes lankėmės, buvo kažkoks vienuolių susibūrimas, tai visur girdėjosi jų mantros.

Tai - tikrai viena gražiausių mano matytų šventyklų Kinijoje, ji, kartu su aplinkinėmis šventyklomis, yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.

Kairėje - mantrų malūnėliai, einant piligriminiu keliu, reikia eiti pagal laikrodžio rodyklę (visur budistinėse šventyklose reikia eiti TIK pagal laikrodžio rodyklę - dažnas budistas mus taisė :))) ir pasukti visus mantrų malūnėlius :)

Balti-raudoni pastatai - tibetietiška architektūra. Statydamas šventyklą tokiu būdu, tuometinis imperatorius tikėjosi sulaukti atvykėlių iš Tibeto nuostabos ir palankumo.

Šventykloje galima prirakinti spynas su norais.

O čia labai geras perspėjimas: “Atsargiai, krenta daiktai”

Išėję nuvažiavome į naktinį turgų, kur sesė prisipirko įvairiausių gėrybių po 19 yuanių, įskaitant batus :)))

Rodyk draugams

Šios dienos pagrindinis įvykis - kolegos brolio saugus atvykimas. Jam atvykus, išėjome pirkti didelės kuprinės, kad galėtų patogiai nešiotis atsivežtą mantą :) Na o svarbiausias ryto įvykis buvo pusryčiai gražiajame Beihai parke, kuris visas jau buvo sužydėjęs lotusais.

Tačiau iš tiesų, mums atsisėdus ir pradėjus darytis lietuviškus sumuštinukus, nebeliko kinų, stebinčių lotusus, visi žiūrėjo, kokie čia didžianosiai valgo tokius keistus dalykėlius :)))

Parkas visada yra gera vieta pasislėpti nuo vasaros karščio, o dar su tokiu vaizdu ir kiniškos dūdelės muzika pusryčiai tikrai gavosi pavydėtinai geri :)))

Tačiau dienos misija buvo nusigauti į Chengde - miestelį, kuriame buvo įsikūrusi imperatorių vasaros rezidencija. Taigi tik išėjus iš parko, sėdome į taksi ir išvažiavome į autobusų stotį, kurią mums nurodė kelionių agentūra, nepardavusi mums traukinio bilietų, motyvuodama tuo, kad visi bilietai išparduoti, įskaitant ir autobuso. Nebūčiau aš, jei nenuspręsčiau nuvažiuoti ir pati pasižiūrėti, taigi ir iškeliavome. Taksistas visgi nuvežė ne į tą stotį, tačiau praeivio kino dėka, mes pamatėme tolyje šviečiančius raudonus hieroglifus, nurodančius mūsų ieškomos stoties pavadinimą, tik atėjus nusipirkome paskutinius bilietus ir jau už 20 min važiavome.

Tiesa, ant bilietų yra nurodytos sėdimos vietos, na o pačiame autobuse vietų nėra, tai, be abejo, kinai kaip norėjo taip ir susėdo. Tokiose situacijose visada praverčia kinų kalba. Šiuo atveju: “Vairuotojau, atsiprašau, ar mūsų vietos neturėtų būti čia?” Vairuotojas, truputį parėkęs, išvaikė kinus ir mes patogiai atsisėdome drauge, taip kaip bilietuose ir nurodyta.

Kelias į Chengde labai gražus, matėme ir Didžiąją kinų sieną :)

Buvau skaičiusi, kad važiuojant į šiaurę nuo Chengde, gamta labai graži, vėliau kalvos ir slėniai virsta Saihanba gamtos rezervatu, kuris garsėja savo grožiu ir vaizdais. O atvykus netyčia, eidami pro šalį, pastebėjome turizmo agentūros iškabą, siūlančią nuvažiuoti būtent į šį rezervatą. Dviejų dienų kelionę užsisakėme kitai dienai, o patys išėjome ieškoti viešbučio.

Pasirodo, šiame miestelyje nėra nė vieno pigaus viešbučio, kuriame būtų galima apsistoti užsieniečiams, taigi deja mums keturiems teko imti trivietį kambarį ir mums su sese, taupant pinigus, miegoti vienoje lovoje. Toks kambarys mums atsiėjo 400 yuanių, taigi po 100 yuanių kiekvienam, kas Kinijoje ne taip jau ir pigu.

Vakarienei pasirinkome neblogą - medžiotojų - restoraną. Chengde pirmiausia buvo imperatoriaus medžiojimo vieta, tik vėliau, sužavėtas vietos grožio, jis čia įsirengė savo rezidenciją. Taigi mieste nesunku rasti meškienos, elnienos ir kitos žvėrienos, na o žymiausia čia - asilo mėsa.

Mes gi nebuvome tokie ekstremalai ir tik užsisakėme paragauti tradicinio mongolų užkandžio:

Tuo ir pasibaigė mūsų diena.

Rodyk draugams