BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2013

Metų pradžioje mano draugui Karoliui gimė idėja - kodėl nepakvietus į Kiniją A. Mamontovo. Aišku, aš nė pagalvoti negalėjau, kad tai iš tikrųjų gali atsitikti! Bet va, šeštadienį jis grojo mūsų “didžiulei bendruomenei mažytėje Kinijoje” (Karolio žodžiai) ir tai buvo labai nuostabu.

Su gydytoja Vaiva kalbėjome, kad prieš septynerius metus Šanchajuje gyveno dvi šeimos lietuvių. O šiandien, dar ir ne visiems susirinkus, jau ir koncertus galima organizuoti! Čia mūsų gyvena apie 50, o šįkart į koncertą atvyko ir lietuviai iš aplinkinių miestų - Hangzhou ar Nanjing. Tačiau priešingai, nei Pekine, Šanchajuje nėra konsulato ar lietuvius suburiančios vietos. Todėl susitinkame tik savo pačių gerų norų vedini ir būdami drauge padedame vienas kitam prisiminti, kokie mes esame ir iš kur esame kilę.

Visą vakarą kalbėjome lietuviškai, ir absoliučiai salės daugumai nereikėjo nieko versti. Draugai užsieniečiai, nors ir nesuprato tekstų, tačiau irgi buvo sužavėti, sugraudinti ir paliesti Andriaus muzikos, už ką mums visiems labai dėkojo.

O aš tiesiog džiaugiuosi, kad galėjau truputėlį prisidėti ir įgyvendinti vieno žmogaus (Karolio) užsibrėžtą tikslą, kurį jis vykdė tik iš gerų intencijų ir idėjos. Ir taip pat labai džiaugiuosi ir esu dėkinga, kad A. Mamontovas, Lietuvoje koncertavęs tūkstančiams, sutiko atvykti ir čia grojo keliasdešimčiai žmonių, ant scenos juokavo ir po koncerto rado energijos su visais pabendrauti!

Mes kartu dainavom, šokom, juokėmės, bendravome ir galėjome būti pačiais savimi - tokie, kokie Lietuvoje užaugome. Tikiuosi, tokių progų dar atsiras ir nekantriai laukiu antrojo koncerto šeštadienį Pekine.

Atsakymas komentatoriui:

Key, be abejo, kad būna. Tiesiog kartais reikia ilgo įvado: “ne, Lietuva - tai ne Rusija. ne, mūsų gimtoji kalba nėra rusų, bet rusiškai susikalbėti galiu. ne, tai ne buvusi Jugoslavijos šalis” ir t.t. ir pan., ir tada galbūt žmonės supranta, kas tai yra - lietuvis. O kai visi aplink lietuviai, galima šitą pokalbio dalį praleisti. O kai su draugais užsidedu “Marso Kanjonus”, vėlgi tenka trumpam sustoti ir paaiškinti, ką ir kodėl man tai reiškia.

Tiesa, vakar žmogus manęs klausė: “iš kur tu?” aš: “iš Lietuvos” jis: “O kur tai yra” aš: “pagooglink”. Tai kartais tuo pokalbis ir baigiasi.

Gluosni, labai ačiū! Ir jus su praėjusiomis šv. Velykomis!

Svečiui - kątik pažiūrėjau, nuotrauka iš tiesų keista. Kitos, deja, neturėjau. Tai teko rinktis iš to, ką turiu, nes pati nefotografavau :) Girdėjau, kad greitai Lietuvos Ryte bus straipsnis su geresnėmis nuotraukomis.

PAPILDYTA: štai ir Lietuvos Ryto straipsnis, galite netyčia nuotraukose surasti ir mane :)

Rodyk draugams

kittokia

Sprendimų metas

Atėjus pavasariui ir vėl žydint magnolijoms, stipriai susikaupiau ir nusistačiau naujus prioritetus.

Pirmiausia, sudalyvavau visiškai nuostabiame projekte, pavadinimu Global Service Jam. Jis - tarptautinis, vyko gal virš 130-yje miestų ir iš tiesų sunku papasakoti, ką gi mes ten veikėme. Susirinko būrys jaunų, entuziastingų, ambicingų ir drąsių žmonių - tiek kinų, tiek užsieniečių - kuriuos vienija vienas tikslas: noras pakeisti visuomenę/pasaulį, o gal tiesiog save patį. Pasiskirstę į grupes, penktadienį dirbome 7 valandas, šeštadienį 12 valandų, sekmadienį - dar 7, ir po tiek laiko jau turėjome paruošę naujų paslaugų/verslo planus, kuriuos su pasididžiavimu pristatėme gausiam būriui žiūrovų ir klausytojų. Susipažinau su patyrusiais, kosmopolitiškais žmonėmis ir gavau patarimų iš tokių ekspertų, kurie prabuvę Kinijoje 10-15 metų dalinosi patirtimi ir įgytomis žiniomis tiesiog apie tai, kaip teisingai Kiijoje vystyti savo verslą ir inovacijas - taip, kad pasisektų. Mano grupėje dirbome ties mano idėja, kurią išplėtojome tiek, kad gavome geriausios idėjos prizą ir daugybę paskatinimo ir netgi susidomėjimo investuoti. Žiūrėsim, kas bus toliau, bet po šitokio įkvėpimo atrodo, kad viskas įmanoma.

Čia - viso pasaulio projektai, galima prisijungti ir pasižiūrėti, kokios problemos kamuoja pasaulio gyventojus, ir kaip jiems atrodo, kad jas galima išspręsti.

Be šito įvykio, išėjau iš darbo. Supratau, kad įmonė nesiplečia taip, kaip turėtų plėstis, bei veiklą vykdo kitaip, nei buvo žadėta. Tolimesnių perspektyvų nematau, nors viršininkė norėtų, kad likčiau dirbti bent pusei etato. Labai gaila, kai stipri idėja ištirpsta kitame kultūriniame kontekste, išlaikydama tik menką savo šešėlį. Labai patiko dirbti su Kinijos paaugliais, matau didžiulį potencialą, ir matau, kaip jie skiriasi nuo savo tėvų. Kalbėjau apie tai su viena ukrainiete, kuri sakė, kad Ukrainoje panaši situacija - didžiulis atotrūkis tarp skirtingų kartų, būtent pasaulio suvokime. Kinijoje iš to kyla nemažai problemų.

Prasidėjo naujas semestras universitete. Paskaitų šį semestrą pasirinkau tris: nacionalizmas ir tapatybės klausimas tarptautiniuose santykiuose, šiuolaikinių tarptautinių santykių teorija ir šiuolaikinės Kinijos diplomatijos analizė.

Pirmoji paskaita labai saugi, mat dėstytojas kątik iš Amerikos sugrįžęs kinas, todėl laikosi labai politiškai korektiškos pozicijos, ir temas analizuoja gana paviršutiniškai - nors praėjusią paskaitą, kai kalbėjome apie Pietų Kinijos jūrą dar turėjau vilties, po paskaitos supratau, kad diskusijos su kursiokais padėjo daug giliau ir prasmingiau analizuoti situaciją. Kartais dėstytojai mieliau pasakoja, ką perskaitė kitoje knygoje, nei išsako savo nuomonę - na, bet visaip pasitaiko.

Antrosios paskaitos dėstytojas stengiasi įkvėpti auditoriją. Pasakoja apie tai, kaip reikia išlikti kukliam ir smalsiam, atviram skirtingoms nuomonėms ir idėjoms. Akcentuoja rašto svarbą, teigia, jog stipriausias tekstas tada, kai paprastais, nesudėtingais žodžiais nusakomos didžiulės idėjos, ir tai bus vienas iš egzamino kriterijų, 5% galutinio pažymio.

Paskutiniąją paskaitą veda labai maloni profesorė, turintį patirtį dirbant Amerikoje, Vokietijoje, Japonijoje. Kaip suprantu, ji taip pat laisvai kalba šiomis kalbomis. Mintinai pasakoja statistiką ir faktus bet kurio dešimtmečio Kinijos tarptautinių santykių srityje. Labai įkvepia, tik tiek, kad visas šias paskaitas klausau per vieną dieną - pirmadienį, tai 10 valandų kiniškų paskaitų apie politiką ir tarptautinius santykius “atlaikyti” kartais būna sunku.

Balandžio mėnesį turėsiu kvalifikacinį magistro laipsnio egzaminą, po kurio galėsiu ramiai rašyti magistrinio eskizą, kurį patvirtinus galėsiu rašyti ir patį magistrinį.

Lygiai už savaitės į Šanchajų atskrenda Andrius Mamontovas - labai nekantrauju ir laukiu koncerto. Kaip smagu, kai truputis Lietuvos aplanko mus, tolimuosius emigrantus.

Praėjusią savaitę pirmą kartą apie mane publikavo straipsnį kiniškai: čia. Panaudota Pauliaus Staniūno nuotrauka iš EXPO laikų, bet Kinijoje mažai autorinės teisės rūpi, tai bent jau blog’e patvirtinsiu nuotraukos autorystę. Su žurnalistu kalbėjome apie dabartinį Kinijos partijos suvažiavimą ir švietimo reformos Kinijoje svarbą.

Kai bandžiau surasti šios publikacijos nuorodą, ėmiau ir pagoogl’inau savo vardą ir pavardę. Tai va, radau ir dar vieną straipsnį-interviu su pačia savimi, kurio neatsimenu davusi. Tačiau iš citatų suprantu, kad tai - vienas mano senų straipsnių apie Kinijos moteris. Mano nuomonės per kelis metus šiek tiek pasikeitė, tačiau bendras supratimas panašus - smagu, kad apie Kiniją kalbama, analizuojamos naujos, kitokios temos ir kinus bandoma suprasti iš skirtingų perspektyvų. Manau, kad Kinijos baimę geriau keisti į naujas galimybes, o tai jau vienas žingsnis pirmyn.

Rodyk draugams