BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Balandis, 2012

Mano draugo draugas :) turėjo užduotį, skirtą universiteto - aplankyti buvusį Šanchajaus getą ir ištyrinėti, kaip jis buvo pastatytas, kaip ten dabar žmonės gyvena ir pateikti projektą apie vieno pastato istoriją + pastato maketą. Pamačiusi nuotraukas, paprašiau draugo Andrejaus pasidalinti ir šiandien štai Jums rodau (deja, nuotraukos kraunasi labai lėtai - linkiu kantrybės :) :

Pastatai buvo pastatyti II Pasaulinio karo metu, kuomet į Šanchajų atsikraustė apie 20 000 žydų. Pastatai buvo statomi pačių žydų pinigais, mano rajone - Hongkou, todėl dizainas skaitosi labai jau “mandras”. Šanchajuje žydai gyveno gerai, buvo saugūs (net ir japonai jų neperdavė vokiečiams), nors iš pradžių sunku buvo apsiprasti, vėliau atsirado mokyklos, teatrai ir kt.

Antstatas :)

Šiandien dauguma Šanchajuje gyvenusių žydų grįžo į Izraelį ir gete gyvena tik visiškai paprasti kinai. Dauguma jų už kambarį moka 60 yuanių per mėnesį, todėl daugiausia - sumigravusių ir juodus darbus dirbančių žmonių. Plačiau galite paskaityti čia.

Tualetas

Kambarys

Kiekvienas rankas plauna tik savo nuosavu vandeniu

Elektros skaitliukai

Kai kur namukai net buvo suremontuoti

O kai kur - nebuvo…

Vonia ir dušas

Koridoriuje reikia įsijungti savo šviesą

Kažkokios išvados parašyti negaliu - tik svarstau, kad turbūt žydai kitaip tuose pačiuose namuose gyveno.

Linoreta, taip, primena bendrabutį, tik šitas - visam gyvenimui, o kai kurie taip gyvenantys uždirba toli gražu ne minimumą, kadanors apie tai parašysiu plačiau… Keisti žmonės :)

Rodyk draugams

Menininko Liu Bolin darbas.

Kodėl Kinijoje nėra graffiti?

Vieną dieną supratau, kad čia kažkas tiesiog ne taip - visos sienos švarutėlės, traukiniai plaunami po kiekvieno reiso, rytais plaunami net šaligatviai, na o naktį šaligatviu tiesiog nepraeisi, nes jie pilni šiukšlių, kadangi išvertus konteinerius tas šiukšles “perrenka” daugybė “rūšiuotojų-mėgėjų”.

Galvoju, jeigu naktį toks chaosas su šiukšlėmis, tai turbūt naktimis daug kas atleidžiama - bet tik ne graffiti. Pasirodo, graffiti traktuojamas kaip miesto gerbūvio/miesto aplinkos niokojimas, todėl už bet kokį “tag’ą” žmogus siunčiamas tiesiai į kalėjimą. Galvojate, kur ten naktį kas pamatys? Ogi pamatys ir dar kaip - juk net EXPO tarp milijono žmonių surasdavo pradingusį mažiausią daiktelį, nes CCTV kameros stebi viską ir visada.

Tiesa, neretai galima pamatyti vienintelį tag’ą, kurį palieka jau ne atskiri menininkai, tačiau pati valdžia - tai hieroglifas “拆 chai”, kuris rodo, kad pastatas tuoj tuoj bus nugriautas. Mažesniuose miestuose esu mačiusi tag’ų - reklamos skelbimų, pvz. “remontuoju buitinę techniką + tel. nr.”, tačiau tikrai neatsimenu nė vieno matyto graffiti pavyzdžio.

Kodėl Kinijos hacker’iai nepilnamečiai?

Paklausiau draugo, ar jis turi draugų hackerių, kadangi kursiokas ketina apie tai rašyti magistrinį. Jis atsakė, jog kadaise keli draugai buvo hackeriai, tačiau sulaukę pilnametystės metė tokį užsiėmimą. Kinijoje, pasirodo, sulaukus pilnametystės pasirinkimai yra tik 2: nustoti hack’inti (nes įstatymai pilnamečiams nebeturi jokių nuolaidų) arba jeigu buvo pasiektas tam tikras lygmuo, pereiti į vyriausybės pusę, kuomet už šį malonų hobį bus mokama, ir labai nemažai. Mano kursioką domina taip vadinamieji “etiški hacker’iai”, kurių tikslas - ne apvogti kažkokį asmenį, tačiau skleisti kažkokią idėją ar net ideologiją. Kinijoje idėjos būna paprastos - pvz. įsilaužti į Taivano valstybinius kompiuterius ir palikti įrašą “f*** you”.

Kodėl Kinijoje poros negyvena kartu nesusituokę?

Nes tai… nelegalu! Kinijoje kol netrukdoma valstybei/vyriausybei, atleidžiama gali būti nemažai dalykų, vienas iš jų - gyvenimas kartu nesusituokus. Tačiau iš kultūrinės revoliucijos laikų užsilikęs įstatymas visgi nurodo, kad nesusituokę skirtingos lyties asmenys negali būti vienoje patalpoje nuo 11 val. vakaro iki 11 val. ryto. Šį faktą sužinojau iš italų verslininko, gyvenančio Kinijoje virš 10 metų, nes kartą viešbučio administracija iš kambario atėjo išvaryti jo sekretorės, kuriai reikėjo ant kažkokio blanko uždėti firmos antspaudą. (O ką aš sakiau apie video kameras - per 5 minutes ir tai įvedė “tvarką”).

Tai va, tokia yra Kinija, kurioje aš gyvenu.

Komentatoriams - ačiū!

Taip, tvarka čia griežta, bet paprasti filipiniečiai užtai kinams be galo pavydi, kadangi laiko ją išsivysčiusia šalimi. Kiekvienos tautos kelias skirtingas.

Rodyk draugams

kittokia

Mėnesio pažintis

Praėjusi savaitė buvo labai įdomi. Iš pradžių turėjome 7 darbo dienas, o tada turėjome 3 išeigines - pirmadienį, antradienį ir trečiadienį. Kadangi trečiadienį šventėme kapų tvarkymo dieną Qing Ming Jie. Aišku, galbūt mums atrodytų ir geriau turėti vieną laisvadienį ir nedirbti be perstojo 7 dienas, tačiau tai tik mūsų europietiška logika.

Užtat pirmadienį ir antradienį universitetas (pasirodo, ne tik mūsų universitetas), gavęs paramą iš vyriausybės, vežėsi mus į Konfucijaus gimtinę Qufu ir šventąjį kalną Taishan. Apie tai, kokia mano eisena buvo apsilankius šiame turistiniame objekte dar parašysiu. Tačiau stipriausią įspūdį man paliko štai ši paprasta kompanija:

Kas gi jie? Ogi šiaurės korėjiečiai! Va ir aš nepastebėta prisėlinau įsiamžinti. Ir be reikalo!

Universitete sklido gandai, kad ponams iš šios šalies yra visiškai uždrausta kalbėtis, gal netgi tarpusavyje. Vienas žmogus pasakojo apie kambarioką iš tos pačios šalies, kuris parsinešė iš supermarketo gyvą krabą, nešiojosi jį po visą bendrabutį ir visiems rodė, tada paleido palakstyti po kambarius ir galų gale pribaigė su dideliu peiliu ant virtuvės stalo, tiesiog vienu staigiu dūriu. Pastoviai girdint vien tokias istorijas visgi pradedi tikėti, jog turėtų būti kažkiek tiesos. Tačiau kaip ir su visais stereotipais - žmogų tiesiog užkalbinus, pamatysi, jog jis irgi tiek pat žmogus.

Taigi valgėme su šiaurės korėjiečiais vakarienę. Žmonės visi apsirengę arba vienodai arba labai panašiai. Studijuoja bakalaurą būdami 37 m. Labai mėgsta koka kolą ir “panama” tipo kepuraites. Universitete studijuoja tokius visai neypatingus dalykus, kaip aukštosios technologijos, fizika ir chemija. Žmonės žinojo, kur yra Lietuva (Šiaurės Korėjoje ją vadina tiesiog “Litwa”), taip pat pasirodė besantys tikri futbolo fanai, puikiai žinantys Kolumbijos žaidėjus. Kaip ir bet kuriam kitam žmogui, jiems taip pat labai sunku suprasti fiziką ir mokytis kinų kalbos. Pokalbis buvo labai gyvas ir labai normalus, t.y. jiems buvo tiek pat įdomu išgirsti apie mus, kaip ir mums apie juos. Todėl ir fotografuotis naujieji draugai mielai sutiko.

Visgi dalelė tiesos girdėtuose pasakojimuose buvo: pietų korėjiečiams iš tiesų negalima kalbėtis su šiaurės korėjiečiais, prieš tai negavus ambasados ar konsulato leidimo. Tačiau tai - jau Pietų Korėjos politika, kurioje kiekvienas mintinai žino dainą apie tai, kaip vieną dieną Korėjos bus kartu.

Vis dar laukiu nuotraukų iš jų fotoaparatų savo el. pašte, bet va nežinau ar sulauksiu :)

SUSIJĘ: Čia - vienas įdomus straipsnis apie vieno iš Šiaurės Korėjos darbo stovyklos pabėgusio žmogaus gyvenimą.

Komentatoriams - ačiū už komentarus ir komplimentus! Kaip paaiškėjo, tai, kad jiems negalima kalbėtis tebuvo iš mūsų pačių nesupratimo suformuotas stereotipas, kadangi jie kalbėjosi noriai ir energingai :) Tereikėjo nepabijoti ir užkalbinti. O į ekskursiją patenka visi stipendijas turintys studentai.

Rodyk draugams