BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2012

Naujovių šį mėnesį mūsų gyvenime buvo nemažai. Pirmiausia, pabaigiau pirmąjį semestrą, kuriame, kaip beprotė buvau užsimojusi lankyti penkis dalykus, todėl atsiskaitant turėjau pateikti tik 8 kursinius darbus. Todėl persikraustymui - buto paieškoms ir realiam daiktų pervežimui - liko ne mano planuota savaitė, bet kelios dienos. Atsitiktinai suradau puikų nekilnojamojo turto agentą, kuris per pusvalandį suorganizavo buto apžiūrą. Butas pasirodė besantis puikus, šeimininkai nuostabūs (turime europietišką, vandenį pašildančią, visiškai naują skalbimo mašiną - Kinijoje tikra egzotika!), taigi po kelių dienų ir įsikūrėme.

Dabar pusryčiaujame lietuviškais delikatesais, sveikindamiesi su pačiu Perlo bokštu, žvelgdami į architektūrinius miesto paminklus, klausydamiesi bažnyčios varpų ir pavyduliaudami žmonėms, vaikštinėjantiems parkelyje ant didžiulio pašto pastato stogo.

Tą pačią dieną sugebėjome įsigyti ir vandens aparatą, ir įsivesti internetą. Internetą įsivesti buvo labai paprasta - VIP klientų kambaryje tereikėjo sumokėti 100 yuanių už mėnesį ir gavome nuostabų Wifi interneto slaptažodį (1234). Va o baldų vis dar trūksta. Čia į pagalbą man atėjo mano kinai draugai ir net tautiečiai lietuviai. Draugai kelias valandas mokė mane su kiniška banko kortele atsiskaityti internetu, kol galų gale paskambinę visiems pagalbos telefonams konstatavo, kad užsieniečiui su savo kvaila šimto ženklų pavarde visgi nepavyks. Taigi draugai tada pradėjo pas mane keliauti su lagaminais, kuriuose atgabendavo mano užsakytas prekes. Tačiau neilgai laukus, atsirado moderni naujovė - galimybė už prekes atsiskaityti mobiliuose terminaluose 拉卡拉, kurių vienas yra tiesiog priešais mūsų išėjimą. Dabar labai pergyvenu, kad ir aš tapsiu tokia, kaip mano kursiokės ir per paskaitas ieškosiu geresnių nuolaidų internete, kadangi pirkti jau galiu ir moku.

Paskaitų šį semestrą pasirinkau tik 2 - tačiau kiekvienai paskaitai per savaitę reikia perskaityti po knygą. Viena paskaitų - “Tarptautinė sistema ir Kinijos diplomatija”, kurią išdrįso pasirinkti tik 6 kursiokai kinai ir aš. Dėstytojas - vienas griežčiausių ir “kiečiausių” specialistų Kinijoje, todėl reikalavimai dideli: kiekvieną paskaitą kiekvienas studentas skaito pranešimą, kas 5 paskaitas reikia parašyti po kursinį darbą - žodžiu, kenčiu ne tik aš, bet ir mano kursiokai. Visgi diskusijų metu kartais visai nukrypstame į lankas. Pirmą paskaitą dėstytojas man pabaigus mano pasisakymą “pasiūlė” papasakoti Lietuvos istoriją, uždavinėdamas kritinius klausimus, antrą paskaitą kursiokai aptarinėjo Europos ekonominį nuosmukį, grįsdami tuo, kad europiečiai stipriai aptingo. Po penkiolikos minučių diskusijų visgi jie atsiminė, iš kurios pasaulio dalies aš kilusi, kai kurie jų net išraudo, o kiti tiesiog pasiteisino, kad visgi jie nemano, kad kiekvienas europietis (suprask - aš) yra tinginys.

Mano draugas, kuriam buvo surengtos piršlybos, metė darbą ir tyliai nusprendė ieškoti draugės užsienietės. Tik nežino, kaip pranešti tai vestuvėms jau susiruošusiai panelei nuotakai. Sveikas protas jam visgi sako, kad po mėnesio ženytis dar per anksti.

Rodyk draugams

Kai tu Kinijoje, esi nevedęs (neduok Dieve netekėjusi), ir tau virš 30, tai kelia didelį susirūpinimą ne tik tėvams, giminei ir draugams, bet net ir atsitiktiniams pašnekovams. Socialinis spaudimas su kiekvienu mėnesiu vis didėja, nes juk kinai sako “三十而立” (”trisdešimties turi būti “atsistojęs ant kojų”, t.y. įsitvirtinęs gyvenime, t.y. turėti šeimą, darbą ir kt.), todėl jeigu jaunamartės namo vis neparsivedi, tėvai noromis nenoromis yra priversti imtis priemonių.

Ne kitaip atsitiko ir mano draugui, kuris jau du metus gyvena Šanchajuje nuo to laiko, kai grįžo iš Airijos (ten prabuvo 8 metus). Juk jis, žmogus, Europoje suprato, kad galima ir padraugauti nesituokiant, išmoko, kaip alaus išgerti daugiau nei bokalą, pamatė, kaip moterys pačios susimoka už vakarienę ir sužinojo kitokių gyvenimiškų tiesų, taigi tos jaunamartės paieškos, be abejo, stipriai susikomplikavo.

Tėvai nebeapsikentė, susėdo su kitais tokio paties likimo tėvais ir nutarė supiršti vaikaičius. Ilgai nelaukę, jie jau sėdėjo prie apvalaus stalo su mergele, specialiai pakviesta piršliene ir laukė, kol mano draugas prisijungs prie ceremonijos, iškart baigęs darbą. Tam, kad tokia proga susirinkusi publika nesijaustų nepatogiai, buvo prikviestas būrys vaikų, kurie bėgiojo aplink stalą ir visaip maivėsi, todėl svečiai juokėsi iš vaikų, užmiršdami labai jau keistą situaciją.

Mano draugas atėjo stipriai pavėlavęs (negalėjo atsisakyti dėl tėvų spaudimo, tačiau vėluodamas išreiškė savo nepritarimą tokiai ceremonijai), buvo pasodintas prie pat būsimosios uošvienės. Tačiau panelė pasirodė besanti labai šmaikšti ir itin daili, todėl neilgai trukus jie nusprendė ir vėl susitikti. Dabar žmonės norėtų būti kaip ir pora, tačiau vėlgi yra kelios problemos. Susitikinėti jie turi slapčiomis, kadangi tėvai, sužinoję, jog “išdegė” piršlybos, iškart ims planuoti vestuves, o mano draugas išmoko kvailų europietiškų papročių ir taip skubėti kaip ir nenorėtų. Kita problema yra tokia, kad panelė be galo mėgsta šunis, o josios mama šuniuko nusipirkti jai neleidžia. Todėl ji norėtų ištekėti nors ir rytoj, kad galėtų su naujuoju vyru auginti šunį (naujas vyras Kinijoje = naujas butas).

Dar viena įdomi detalė - martelės mama sakė, kad dukrelei 23-eji, tačiau ji pasirodė besanti 3 metais vyresnė :)

Tai va, tokie reikalai, kai bus naujienų šioje meilės istorijoje, būtinai aprašysiu.

Komentatoriams:

ačiū už komentarus! Normaliu būdu jų atrašyti man sistema vis dar neleidžia.

Neringa, tęsinys tikrai bus - tik bijau, kad su kita nuotaka.

Viz3, gal iš tos pusės papročiai ir teisūs, tačiau žinokite, kad egzistuoja ir kitas paprotys - mamos po gimdymo mėnesį visiškai nesikelia - apie tai esu rašiusi čia. Va čia tai man atrodo tikras prietaras.

Rodyk draugams