BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2011

Ir ne šiaip koks cirkas, o Cirque du Soleil

Nuotrauka iš http://eastsidefm.org/

Į Cirque du Soleil pasirodymą norėjau nueiti turbūt nuo tada, kai maža būdama per TV pamačiau vieną iš jų nepakartojamų šou. Man labai patiko, tačiau šiandien parašysiu, ką kitąkart Kinijoje eidama į cirką daryčiau kitaip.

Anksčiau jau esu rašiusi apie kinų ypatumus viešuose renginiuose. Tačiau šįkart sužinojau dar kitokių dalykų.

Pirmiausia, nusipirkau pigius bilietus iš anksto, todėl sėdėjau labai aukštai, ir dar su pertvara tiesiai priešais mano sėdimą vietą, tai žiūrėti reikėjo prisislinkus prie atbrailos. Rekomenduočiau Kinijoje bilietus pirkti iš perpardavinėtojų, prieš pat pasirodymą. Jie su VIP vietų bilietais laukia prie įėjimo į pasirodymo vietą ir parduoda juos už tokią pačią kainą, kokią aš mokėjau už tuos savo žemiausios klasės bilietus.

Kitas dalykas, rekomenduočiau eiti su draugu europiečiu, o ne kinu. Nes mano draugas, kadangi suprato, jog aš nebūsiu tokia draugiška ir neaptarinėsiu su juo ant scenos vykstančių detalių, pradėjo kalbėtis su šalia sėdinčiais kinais. Viskas pasidarė daug geriau tik tada, kai šalia sėdėję žiūrovai po pusvalandžio pabaigė visus savo gėrimus ir užkandžius bei užsnūdo.

Suprantate, Kinijoje cirko tradicijos visai kitokios: veiksmas vyksta greičiau, mažiau teatrališkumo. Cirque du Soleil atvežtas konceptualumas, turbūt, jiems nėra įprastas. Pusė salės išėjo dar prieš pirmos dalies pabaigą, o salė ir taip buvo apytuštė.

Visgi išėjus vis tiek jaučiausi tarsi būčiau apsilankiusi kitame - spalvotame, linksmame - pasaulyje, kuriame vyksta neįmanomi dalykai.

Girdėjau, jog jie lapkritį atvažiuos ir į Lietuvą, taigi nuoširdžiai rekomenduoju!!

Rodyk draugams

Štai kokia nuostabi mano naujųjų kursiokų ir draugų nuotrauka mano namuose, pasirodo viename kambaryje gali laisvai tilpti 9 žmonės ir dar vietos lieka!

Sekmadienio naktį nusprendžiau trumpai pasidomėti Europos politikos ir ekonomikos paskaitos medžiaga, skaitau skaitau ir pamatau: kiekvienas studentas turi pristatyti 2000 hieroglifų prezentaciją + semestro pabaigoje kursinį darbą. Galvoju “visai įmanoma”, tada skaitau skaitau toliau, pasirodo reikia po tokią prezentaciją pateikti kas savaitę, t.y. perskaičius gal 5 knygas aprašyti konkrečią temą. Tai laimė, kad dar buvo likęs pusvalandis atsisakyti paskaitų, antraip būčiau visai iki semestro pabaigos išprotėjusi.

Taigi liko mano 5 paskaitos. Marksizmas, be abejo, suryja daugiausia laiko. Net ir kinai bendrakursiai galvoja, kad dėstytojo mokymas įdomus. Jis pačią pirmą paskaitą pasakė, kad vaikai ir studentai dar nėra iki galo išsivystę ir suvokę pasaulį, todėl jiems reikalingas dėstytojas arba mokytojas, kuris jiems galėtų paaiškinti, kas yra teisinga, kas neteisinga. Žodžiu, kartais pasijaučiu, kad tai, ko netekau mokydamasi jau posovietinėje Lietuvoje, su kaupu gausiu čia!

Bet Markso tekstus skaityti įdomu, tik šiek tiek sudėtinga kiniškai… Gaila, kad dėstytojo priėjimas nepalengvina teksto suvokimo, visgi turinys nėra labai paprastas.

Šiandien gi jau dariau kinišką prezentaciją per savo “aukšto lygio kinų kalbos” paskaitą. Tai ačiū Dievui, kad dariau pati pirmoji, nes pasirodo, kad kiti prezentacijas darę žmonės buvo arba turintys kinę mamą ir tėtį arba Kinijoje pragyvenę 8 metus. Pasibaigus prezentacijoms dėstytoja labai stipriai pagyrė puikiai kiniškai kalbančius ir pataisė ne taip puikiai kalbančių (mano) 2 padarytas klaidas, nurodydama, kad reikėtų stipriai atkreipti dėmesį į tokius dalykus. Nusprendžiau, kad kitą prezentaciją darysiu po 6 metų Kinijoje, manau, ir tų 2 klaidų tada nebepadarysiu kalbėdama.

Dėstytoja labai džiaugėsi, kad tų studentų kinų kalba tokia gera, jie bus mūsų grupės seniūnai ir kas paskaitą vėl darys po prezentaciją, na o tie, kurie kalba ne taip gerai (tai gerai, kad aš 5 metus kinų kalbą mokiausi, o yra ir tokių, kurie mokėsi vos 9 mėnesius), turėtų daugiau žiūrėti TV ir skaityti knygas, taip ir išlavinti savo kinų kalbą. Mano nuomone, toks dėstytojos požiūris labai įdomus, nes ji kaip ir prisipažino, kad nelabai ko pati ir išmokys.

Dar turiu nuostabiąją kinų religijų paskaitą, į kurią einu su dideliu noru, dabar net ir draugą prikalbinau eiti pasiklausyti. Taip pat ir “Profesinė kinų kalba”, kur dėstytojas 1 valandą skyrė kiniškų šaltinių duombazių pristatymui tarptautinių santykių straipsniams ieškoti. Na, ir dar yra kinams pati baisiausia paskaita su pačiu baisiausiu mokytoju - politikos teorija. Dėstytojas mėgsta bepasakodamas įtraukti studentus ir dažnai užduoda pačius įvairiausius klausimus to nesitikintiems klausytojams, pavyzdžiui, paskutinę paskaitą aš jam pasakojau apie XVII-XVIII a. bajorijos suklestėjimo priežastis Lenkijoje. Ir viskas kiniškai. Jeigu šiandien dėstytoja nebūtų pasakiusi, kad ta mano kinų kalba nelabai gera, tai nebūčiau ir žinojusi. Atrodo, viską ir suprantu, ir susikalbu, na bet, matote, Kinijoje dėstytojas žino, kaip yra iš tikrųjų! O aš dar turiu lavintis, ateityje galbūt irgi galėsiu suvokti, kas tikra, o kas ne.

Rodyk draugams

kittokia

Pagyrų puodas

Vieną gražią dieną mane ėmė ir susirado “Žurnalistika KITAIP” redaktorė Jūratė. Ir nutarė parašyti straipsnį apie mano gyvenimą Kinijoje. Jau dabar visi galite paskaityti, jei kam nors įdomu - čia.

Universitete sekėsi puikiai, jau susiradau savo būsimą magistrinio darbo rašymą kuruojantį dėstytoją, dabar bereikia jį įtikinti mane pasirinkti :) Kaip papildomą lavinimąsi pasirinkau kiniškos religijos paskaitą, kurią kiniškai dėsto prancūzas vakarietis ir visiškai nerealiai aiškina viską dar kartą iš pagrindų. Labai džiaugiuosi dėstytojų plačia kompetencija, šaltinių gausa, draugiškumu, noru suteikti pagalbą mokantis ir darbo krūviu. Visi netingi, nori mokyti ir mokytis. Man, kolkas, aišku, tai dar neįprasta, bet labai labai malonu ir esu labai džiaugsmingai nusiteikusi! Dėl kinų kalbos problemų nekilo jokių, žiūrėsiu, kai pradėsiu skaityti šaltinius.

Linkėjimai!

Rodyk draugams

Next »