BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2010

Pietų Korėjos karas už nepriklausomybę dar dabar yra labai svarbi visuomenei tema, kadangi Šiaurės Korėjos problema dar neišspręsta (pasirašant karo pabaigos aktą, pasirašė visos dalyvavusios pusės, neskaitant pačios Pietų Korėjos, nes jie nenorėjo šiaurėje turėti kaimynės agresorės, kokia dabar tapo Šiaurės Korėja). Už tai, kad turkų kariuomenė aktyviai dalyvavo kare, tai turbūt vienintelė šalis pasaulyje, kur turkai šitaip mylimi (gatvėje pirmas užkalbintas korėjietis policinikas Kazimui pasakė: “Hošgeldiniz”, kas turkiškai - “sveikas atvykęs).

Buvome karių kapinėse:

Labai gražiai sutvarkytos

Vėliau išvažiavome į karo memorialinį muziejų, tiesa, prieš tai dar pavalgėme.

Fontanėlis

Muziejaus kieme pristatyta visokių, Korėjos kare naudotų tankų, lėktuvų ir pan., galima paskaityti, kuri pusė naudojo kurią technologiją ir kur ji buvo gaminta ir kaip naudojama. Iš tiesų, labai įdomu - tokia gyva istorija.

Turint omeny, kad šitaip ginkluotė atrodė prieš 50 m., įdomu, kaip dabar visa tai galėtų atrodyti…

Muziejuje pristatomas ne tik Nepriklausomybės karas, tačiau ir iki tol buvę karai. Tai nuotraukoje - seniau Korėjoje naudotos vardų kortelės (turbūt šiuolaikinių metalinių kareivių kortelių prosenelės).

Japoniška kareivių uniforma

Čia dar viena korėjietiško mandagumo išraiška: groja indėnai, kaip Klaipėdos jūros šventėje, o korėjiečiai, radę laiptukus, visi susėdę klausosi ir džiaugiasi

Gerai buvo Korėjoje, ech… :)

Rodyk draugams

Truputis korėjietiškų vaizdų:

Maža, tačiau labai jauki šventyklėlė šamanistinėje kalvoje su ją serginčiu dievuku

]

Seulo vaizdai, atsiveriantys nuo minėtosios kalvos

Zen akmenys, kurie iš priekio primena vienuolius, apsigobusius apsiaustu. Čia žmonės ateina pasimelsti, prašyti vaikų ir pan.

Tradicinis rajonėlis, netoli mūsų viešbutuko

Čia man nuostabą sukėlė, kaip tvarkingai visi eina šalikelėje, nors nė horizonte mašinų nesimato

Korėjietiškas barbekiu, labai labai labai skanu! Per tą laiką, kol buvome, radome sau mieliausią užeigėlę, kurioje tik 6 stalai, užtai kepsniukai labai labai skanūs. Užsisakyti galima apsižiūrėjus, ką valgo kiti lankytojai ir duriant pirštu, nes meniu - tik korėjietiški užrašai ant sienos.

Už nugaros, turbūt, pilnos rūbų pakuotės, siunčiamos į Kiniją, kur korėjietiški rūbai itin madingi ir vertinami.

Vėlgi gražios kavinukės

Kita miela kavinukė

Stilingi boutique’ai

Į panašią kalvą ir įkopėme

Budistinė šventykla

Va ir jos dievukas

Meditacijos šventykloje

Tradicinio maisto pristatymas į namus

Mūsų lėktuve sutiktas korėjietis surado mums turkišką restoraną, mus ten vedėsi ir vaišino pietumis.

Tiek kolkas :)

Rodyk draugams

kittokia

Buvome Seule

Ilgai nerašiau, nes vėlgi buvome atostogauti. Kazimo gimtadienio proga savaitę ilsėjomės ir keliavome Pietų Korėjoje - Seule.

Mums labai patiko. Gyvenome svečių namuose, kurie įsikūrę tradiciniame korėjietiškame rajonėlyje, todėl čia galėjome ragauti tradicinių maistų ir pirkti dovanų. Šiaip jau po Kinijos Korėja mums pasirodė itin brangi šalis, bet paskaičiavus pagalvojau, kad iš tikrųjų kainos labai panašios į lietuviškas. Mieste niekur nepamatysi užsienietiškų mašinų, visa buitinė technika taip pat korėjietiška, šalyje 6 % nedarbas. Visi berniukai raumeningi, nes 2 metus 2 mėnesius praleidžia intensyviai treniruodamiesi - armijoje. Visos merginos tvarkingai, skoningai apsirengusios, gražiai pasidažiusios.

Rodau nuotraukas:

Lietingą sekmadienį gi nuėjome į Nacionalinį muziejų. Ir taip nustebome, pirmiausia - įeinant reikia nusidezinfekuoti rankas, trijų aukštų muziejus nemokamas, o jo viduje - tylu ramu, nors ir knibžda visokių penkiamečių korėjiečiukų. Pasirodo, tėveliai, atsivedę mažuosius, taip leidžia sekmadienį: sutūpę prie vitrinų jie aptarinėja, ką vaikučiai mato, vaikai įdėmiai klausosi, nespiegia, kai kurie iš jų atėję grupele, nešasi muziejaus knygutes, kuriose galima pasižymėti, nusipiešti matytus objektus. O įdomiausia - tai, jog daugiausia vaikučių paleolito eros salėje, kur eksponuojamos visokie iečių antgaliai ir pirmieji žmogaus sukurti akmeniniai peiliai. NEREALU. (Aš pati nežinočiau, ką savo vaikučiui 15 minučių pasakoti apie vieną peilį…)

Mums patiko šitas eksponatas: tai - konfucianistinis moralės kodeksas, surašytas ant bambukinių pagaliukų, žodžiu, jog visada būtų po ranka ir galėtum pasitikrinti, ar gerai elgiesi (knygų tais laikais dar nebuvo).

Atrodo, esu nemažai aplankiusi muziejų, ir pati šiek tiek menu domėjausi, tačiau tokių ideogramų aš dar nemačiau. Štai šis paveikslas nupieštas pagal hieroglifą 孝 (kuris reiškia sūniškąją pagarbą).

Tačiau tai - dar ne viskas, žiūrint į paveikslą, tūlam korėjiečiui, žuvis (karpis), bambukų ūgliai bei vėduoklė asocijuojasi su tradicinėmis istorijomis, pasakojamomis iš kartos į kartą tam, kad iliustruotų šio konfucianistinio principo idealus. Taigi buvo toks Meng Zong, kuris gilią žiemą rinko bambukų ūglius tam, kad pamaitintų savo motiną, tuo tarpu Wang Xiang praskėlė tvirtą ežero ledą tam, kad mamai parneštų žuvies, na o Huang Xiang karštą vasaros naktį vėduokle vėdino savo tėvus tam, kad jie galėtų pamiegoti. Tokiu būdu paveikslas įgauna pamokomąją prasmę ir rodo, kokie konfucianistai buvo korėjiečiai XIX a.

Čia gi matome sausainių formelę :)

Įspūdingosios metalinės korėjietiškos Budos.

Tiek šiandien, reikia ruoštis į darbą…

Rodyk draugams