BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2010

kittokia

Kažkas atsitiko

Vėl gavau bauginantį laišką - sakantį, jog iki balandžio 1 d. mano nuotraukų nerodys, nes “bandwidth exceeded”. Ties šiuo terminu mano kompiuterinės žinios baigiasi…

Tai ką, tuomet apie likusius 3 turistinius objektus Yunnanyje parašysiu tada, o dabar galiu papasakoti trumpai apie situaciją mano universitete.

Šį semestrą mano grupėje yra iš viso 6 žmonės: 2 korėjietės, 1 japonė, 1 (5 mėnesį nėščia) rusė, 1 japonas (?). Paskaitas lankaus su korėjietėmis, rusė ir japonas buvo atėję po porą kartų, o japonė - mano kambariokė - iš Japonijos grįš tik balandžio viduryje. Taigi labai laimingai mokausi praktiškai privačiai.

Labai džiaugiuosi, nes šį semestrą turiu vieną rašymo paskaitą - kas savaitę turiu pateikti 300-400 hieroglifų rašinėlį, kur tikrina jau ne gramatiką, o stiliaus ir logikos klaidas. Dar turiu video paskaitą, kuriai taip pat bent kartą per savaitę turiu parašyti apie 200 hieroglifų esė, taip pat gramatikos paskaitai kažkur kartą per 2 savaites turiu parašyti teksto santrauką, na ir dar ‘kalbėjimas’. Taigi šį semestrą rašome nemažai, kuo aš labai džiaugiuosi, nes rašytinė kalba skiriasi nuo šnekamosios, taigi tokia praktika labai naudinga, tik laiko atima nemažai.

Mokymasis su korėjietėmis turi savų pliusų ir minusų. Paskutinis nesusipratimas - dėl teksto, kuris rašo apie tai, kad draugai gali būti keturių rūšių ir aprašo tas rūšis. Taigi dabar pagrindinė gramatikos paskaitos tema yra “kaip skirstai savo draugus”. Man, be abejo, tokia tema reiškia ilgus apmąstymus, privedančius prie išvados, jog niekaip aš draugų neskirstau, apskritai nemėgstu kategorizuoti ir žmogui priskirti kažkokius stereotipus. Na o korėjietėms, priešingai, toks klausimas nesukelia jokių problemų: jos pasakoja, kad draugai gali būti kaip mokytojai, tai santykis su tokiais vienoks; kiti draugai - tavo lygio, tai santykis kitoks, etc. Žodžiu, kultūrų skirtumai…

Tiesa, šiandien viena mokytoja pasakojo, jog važiuojant autobusu, vairuotojas greitai sustabdė, ji krito ant žemės, stipriai susitrenkė veidą ir petį. Tada ji nepagalvojusi išlipo iš autobuso ir tik po to, kai praėjo šokas, susiprotėjo nueiti į policiją. Žodžiu, patarimą davė tokį - jei autobuse įvyko nelaimingas atsitikimas, iš autobuso nereikia išlipti. Reikia važiuoti autobusu tol, kol autobuso vairuotojas (kuris yra atsakingas už tavo sužalojimus) nuveš tave į ligoninę apžiūrai. Jeigu taip jau atsitiko, kad buvai sužalotas ir išlipai iš autobuso, turint viešojo transporto kortelę, policininkai gali atsekti, kur tu įlipai ir kuriuo metu. Jei neturi kortelės, reikėtų atsiminti laiką, nes mokytoją sužalojusį vairuotoją rado per GPS. Visi autobusai turi savo grafikus, buvo aišku, kuris autobusas, kuriuo metu, kurioje vietoje buvo, taigi rado atsakingą vairuotoją, kuris turės kompensuoti gydymo išlaidas.

Tokie va patarimai, o nuotraukoje matosi tai, kaip pasikeitė Šanchajus per pastarąjį dvidešimtmetį:

Taip pat, šiandien mano tėčio gimtadienis! Norėjau jam nusiųsti laišką, bet laiškas kažkodėl “grįžo”, tai siunčiu puokštes gražiausių kiniškų gėlių ir tikiuosi, kad jis paskaitys!

Rodyk draugams

kittokia

Dali

Tai miestas Yunnanyje, įsikūręs prie 40 km ilgio kalnų ežero Erhai. Anksčiau miestas buvo provincijos sostinė, dabar - šiaip didmiestis, kuris ir yra išsidėstęs turbūt visus 40 km palei tą ežerą. Stebina tai, kaip keičiasi miestas, jo pastatai. Niekada nepagalvočiau, kad tai - vienas ir tas pats miestas. Jo centras niekuo nesiskiria nuo moderniausių Kinijos miestų (apart to, kad taksistus nuo keleivių skiria grotos, o priekinėje sėdynėje - dėl saugumo - leidžiama sėdėti tik moterims ir vaikams), o visi likę plotai atrodo kaip nesibaigiantis kaimas, perkirstas magistralės, kur prie susikirtimų su šalutiniais keliais stovi odiniais rūbais apsirengę kinai, dėl tatuiruočių, tamsaus įdegio, įdomių šukuosenų ir galingų motociklų šiek tiek primenantys jakudzas.

Yunnanis garsėja tautinių mažumų gausa. Dali didžiausia tautinė mažuma - Bai (baltoji), taip vadinama dėl baltų pastatų fasadų. Gidė teigė, jog nepaisant didelio skurdo, Bai mažumos atstovai negali sau leisti gyventi negražiame name, ir iš tiesų - visi namukai prižiūrėti, išpaišyti tradicinėmis dekoracijomis, visaip išgražinti, o aplink tuos gražius namukus - šiukšlių kalnai.. Kiekvienas kitaip suprantą tą grožį turbūt..

Tradicinis namukas per autobusiuko langą.

Palikę LiJiang’ą, dar tą patį vakarą aplankėme Dali senamiestį, kur mums skirta, deja, tebuvo valanda. Tai tik kelios ir nuotraukos:

Ši restoranėlis - “Užsieniečių gatvėje”, dėl kurios, kaip teigia gidai, Dali senamiestis yra labai pritaikytas užsieniečių vizitams

Tokia va žiema Dali

Spėjom pagurkšnoti natūralių sulčių ir jau teko bėgti, skubėti į viešbutį. Jis buvo laabai toli nuo senamiesčio - Dali centre. Atvykome gana anksti ir nors gidė sakė, jog nelabai gerai vakare blaškytis Dali gatvėmis (mat pavojinga), mus kamavo vakarietiško maisto poreikis, taigi sėdome į taksi ir paprašėme taksisto mus nuvežti “ten, kur parduoda picą”. Jis pasakė “o, žinau” ir nuvažiavome. Tačiau nebuvo toks kalbus, kad pasakytų, kuriame iš gal 20 restoranų ta pica, kai jau atvežė. Taigi dar teko truputį pasivaikščioti (iš tiesų nelabai jauku, ypač, kai tenka praeiti “palydovių” būrį prie KTV - karaokės) ir dar pasiklausinėti ir galų gale gavome išsvajotąją picą, kuri, kaip pasirodo, buvo ir pakankamai prieinamos kainos, ir pakankamai skani!

Kitą rytą pusdienį plaukiojome kruiziniu laivu Erhai ežere. Apie šį kruizą parašysiu rytoj. Na o šiandien dar įdėsiu žymiausio Dali turistinio objekto - “trijų pagodų” nuotraukas ir senamiesčio prie Vakarinių Dali vartų nuotraukas. Centrinė pagoda yra pastatyta maždaug prieš 1200 m., mena laikus, kai Dali buvo budistinė karalystė, šoninės pagodos - renovuotos.

Aš iš kinų išmokau skėčiu slėptis nuo saulės. Iš tiesų, bijojau perdegti, nes saulė labai labai kibo.

Už trijų pagodų matosi balti Dali miesto pastatai, o už jų - Erhai ežeras

Na o čia keli akcentai iš senamiesčio prie Vakarinių Dali vartų:

Mielas meno kūrinys

Rodyk draugams

Šiandien gavau tokį bauginantį laišką iš savo universiteto valdžios:

Dear all:

Last week, the vice president, director of our office, staff from the security office, and other relative person visited your dorm to check the security. It turns out that we have lots of problems in the room. Mostly in the following aspects:

1, Some students change the room without our permisson, or even boy and girl live together. I want to state here again that: It is the university regulation that no boy and girl could live in one room, no matter you are couples or not. Students involved should go back to your own room immediately. I want to stress that: the admin has the right to come into your room without your permisson to check the security, sanitary, and other necessary things. If you are found violating the regulation for twice, you will be giving a warning, and have to move out of the university immediately.

Santrauka lietuviškai: Bendrabutyje yra daug taisyklių pažeidimų, kurių baisiausia - studentai savo iniciatyva keliasi iš vieno kambario į kitą ir netgi vaikinai gyvena su merginomis!!! Mes turime teisę ateiti bet kuriuo metu ir patikrinti (beje, taip jie ir daro, net nesibeldžia) SAUGUMĄ, kuris yra pažeidžiamas. Jei antrąkart nusižengsite taisyklėms, iš bendrabučio būsite pašalinti.

Tikiuosi Kinijoje už tokį nepadorų elgesį į kalėjimą nesodina…

Bet naujienų buvo ir gerų - ketina įrengti virtuvę!! Už tai reikia dėkoti kaimynams afrikiečiams, kurie savo kambariuose turėjo labai daug nelegalių kaitlenčių :)))

Kai mus su Kazimu pašalins iš bendrabučio, atrodysim va kaip šitas kačiukas..

Rodyk draugams

Next »