BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
kittokia

Išsikrausčiau

Daugiau nei metus laiko gyvenau va tokiame namuke, šešioliktame aukšte, tiesiai virš Suzhou Creek. Per langą kas penkiolika minučių girdėjau bažnyčios varpus, stebėdavau, kaip kaimynai iš apačios leidžia aitvarus ir pro šalį praskrenda paukščiai. Vaizdo į upę man niekas neužstojo, nors pastaruoju metu buldozeriai ir kranai apylinkėse lankosi vis dažniau, kol čia gyvenau man ramybės jie dar nedrumstė. Langai į pietus šildė žiemą, vėjas nuo upės vėsino karštą vasarą, o tokiame aukštyje nebuvo ir uodų - tiesiog ideali vieta gyventi. Jautiesi tarsi Europoje - ir remontas padarytas, ir sienos gana storos, ir kondicionierius veikia, ir jokie gyvūnai (apart mano pačios katino) su manimi butu nesidalina. Bet visada anksčiau ar vėliau ateina laikas permainoms, tai birželio pradžioje suradau labai malonią mergaitę serbę, kuri mano buvusį butuką įsimylėjo ne mažiau nei aš, perrašiau kontraktus, ir išsikrausčiau.

Vienas dalykas, kuris man kurė stabilumo jausmą Šanchajuje - ir buvo šis butas, ir žmonės, dirbantys aplinkui. Tie, kuriuos matydavau kasdien, kurie man šypsodavosi ir dovanodavo šiek tiek daužtą obuolį arba dar vieną puodelį sriubos. Prieš išsikraustydama prasiėjau paskutinį kartą ir nufotografavau man įsiminusius veidus. Deja, Kinijoje viskas sparčiai keičiasi, ir mano mėgstamiausių žmonių tądien gatvėje tebuvo likę keli, bet ir to užteks atsiminimams.

Čia - mano vaisių pardavėja. Visuomet sakydavusi: ateik kitą savaitę, turėsiu braškių. Arba šitie mango brangūs, bet anie daug skanesni - ir paskanausi, ir sutaupysi.

Du mano mėgstamiausi restoranėliai kątik užsidarė. Viename su lietuvaičiais gliaudydavome vėžius, užsigerdami alumi. O kitame nuolat pykdavausi su šeimininku, mat jis tai iš mano lėkštės gamindamas paragaudavo, tai ryžius paduodavo po valandos, tai kainą nedraugišką sakydavo. Bet buvo taip skanu, kad pareidavau dar ir dar kartą.

Gatvėje buvo kelios daržovių parduotuvės. Vienoje kartą mažą svogūnėlį įsigijau už kelis litus, nuo to laiko ir nebeparėjau. O į šitą parduotuvėlę užsukdavau nuolat. Kartą buvau net pakviesta su šeima pavakarieniauti, nes užsukau kaip tik tuo metu, kai mama ruošė žuvį. Deja, šiandien tie gerieji žmonės jau sugrįžę į savo gimtąjį miestą Šandong’o šiaurėje, o jų vietą perėmė nauji, bet lygiai taip pat besišypsantys, šeimininkai.

Šitai tetai patikėdavau savo garderobą. Prieš mėnesį jai buvau itin dėkinga už tai, kad per mažiau nei valandą susiaurino mano vakarinę suknelę ir į balių galėjau eiti dailiai pasipuošusi.

O čia - mano mėgstama pusryčių vieta. Teta kepa blynus, ant jų deda kiaušinį, pabarsto svogūnų laiškais ir patepa žemės riešutų padažu. Labai skanu, o ir kaina - gal 2 Lt.

Be šitų tetų, buvo ir dar daugiau - tų, su kuriais diskutuodavome apie švietimą Kinijoje, apie tai, kur darbo ieškoti vienos tetos dukrai, apie tai, kiek kas dirba ir kiek kas uždirba, ir, be abejo, apie tai, kur ta Lietuva ir kas tai per šalis (ar labai turtingai ten žmonės gyvena?). Dabar naujoje vietoje iš naujo pažindinuosi su kitokiu - pilnu užsieniečių, komerciniu - Šanchajumi. Žiūrėsim, ką surasiu čia.

Komentarai:

Labai ačiū už gražius žodžius! Stengsiuosi dažniau parašyti. :) Labai malonu.

Patiko (4)

Rodyk draugams



komentarai (4) to “Išsikrausčiau”

  1.   Migle Plekaitėon 27 Bir 2013 at 20:41

    Labai šiltas blogas. Perskaičius tiesiog jaučiama ten esanti aplinka. :)

  2.   Tomason 04 Lie 2013 at 00:48

    puikiai

  3.   Julijaon 04 Lie 2013 at 15:00

    puikios foto

  4.   s-jon 20 Rgp 2013 at 03:49

    issikraustei ir isikraustei… su visom naujienom ir su visais galais? kaip tai prailgo laukimas nauju irasu :)

Trackback URI | Comments RSS

Rašyk komentarą